Puikiai pamenu tą vakarą kai laukiau testo juostelėje pasirodančių brūkšniukų.. Taip taip, vakarą, nes TA nuojauta buvo tokia stipri, kad iki ryto nebegalėjau laukti :)
Pirmą kart žvilgtelėjus pamačiau tik vieną brūkšnelį. Apėmė dviprasmiški jausmai: nusivylimas (ech..vis dar dviese) ir palengvėjimas (dar ne.. aš juk nieko nežinau apie motinystę). Po kelių minučių žvilgtelėjau dar kartą.. Negalėjau patikėt – DAR VIENAS neryškus rožinis brūkšniukas.. Pakirto kojas.. Apėmė euforija – manyje apsigyveno mažas žmogutis, po to panika...aš juk nežinau KAIP būti mama.. Tie jausmai tiesiog žaidė „ping pongą“.. Euforija – panika.. Euforija – panika.. Galų gale susitvardžiau, supakavau tuos brangius du brūkšnelius į dėžutę, aprišau juostele ir.. įteikiau vyrui.
Buvo jo gimtadienio išvakarės. Neabejoju, kad tai buvo pati geriausia įmanoma dovana gimtadienio proga..
>>>>
Šiandieną šitas mažas žmogutis, per beveik 7-erius savo gyvenimo metus sukėlęs dar daugybę įvairiausių audrų mūsų širdyse, jau ruošiasi įžengti į naują savo gyvenimo etapą ..MOKYKLA..
Mūsų vyresnėlis FAUSTAS. Rugsėjo 4 d. Jam sukaks septyni metai. Jis labai linksmas, guvus, sąmojingas vaikas.. ir visada su šypsena:

Jo linksmumas užkrečiantis. Kai pradeda abu su sese dūkti, juoktis „iš visų plaučių“ – neįmanoma neprisijungti :) Dažnai tenka šyptelėti ar netgi balsu nusikvatoti iš jo kalbos „perliukų“:
- Faustai, kodėl nevalgai? Neskanu?
- Skanu skanu.. net per daug skanu
- Tai kodėl nevalgai jei skanu?
- Tai, kad aš mėgstu kai per vidurį būna - nei per skanu nei neskanu
......
Pravažiavo pro šalį motociklas. Faustas:
- O, Armando (mamos brolio) svajonė!
- O kokia tavo svajonė?
- Turėt turtingą žmoną, namą, mašiną ir garažą
- O kam tau turtinga žmona?
- Kad daug žaislų nupirktų
Žaislai...kaip ir pas daugumą vaikų, taip ir pas mūsiškį – jų kalnai.. Močiučių, senelių, dėdžių, tetų nuopelnas.. Įdomiausia tai, kad žaidžia jis tik su Lego ir šautuvais :) Karinė tematika ypatingai įdomi Faustui:

..ir kaip bebūtų „keista“, smagiausi žaidimai visdėlto tie, kurie nereikalauja jokių išlaidų ir jokio apčiuopiamumo.. Laukas, gamta, sniegas, vanduo, bėgiojimas.. kas gali būti smagiau :)


Ir vėlgi, turbūt niekuo neišsiskirianti vaikiška svajonė – turėti augintinį :) Konkrečiai – šuniuką. Deja, kol kas šuniuko auginti mes neturime sąlygų, be to ir pačiam vaikui pirmiausia reikia išmokti pasirūpinti savimi, o tik po to kita maža būtybe. Tad kol kas meilę tenka dalinti pievų, laukų ir kitiems gyvūnėliams:

Meilė.. šito gėrio pas Faustą į valias :) Mėgsta prisiglausti, pamyluoti, pabučiuoti..
Dar vienas „perliukas“ ta tema:
- Geriau jau to Ledynmečio nežiūrėti..
- Kodėl?
- Ai vakar vos neapsiverkiau kai žiūrėjau
- O kas tave sugraudino?
- Mama atidavė savo kūdikį o pati nuplaukė.. liūdna kažkaip..

O kas nemėgsta pasvajoti..

Nepaisant savo švelnumo ir meilumo, jis, kaip ir visi vaikai, kartais būna..“crazy“ :)

FAUSTAS.. vaikiškas, sąmojingas, linksmas, sąžiningas, jautrus, meilus, nuoširdus.. pats pačiausias, mums – jo tėvams.. BŪSIMASIS PIRMOKAS!
kodelcia
tifer
jaldija
Egle_Mamyciuklubas.lt