Pradedu lankyti darželį: Susipažinkime - VAKARIS

14. Aug 2019, 16:51

Sveiki visi projekto dalyviai, skaitytojai, sekėjai ir, tikimės, patarėjai visais iškilusiais klausimais!

Labai džiaugiuosi čia patekusi, esu tos nuomonės, kad pasidalinus laime - ji padvigubėja, o vargais - jie ženkliai sumažėja. Taigi manau šį periodą taip ir balansuosime, tarp laimės, juoko, daug pirmų kartų, tačiau su prieskoniu ašarų, liūdesio ir nežinojimo.
Bet apie mus nuo pradžių. Esame šeimyna iš Klaipėdos: mama Lina, tėtis Rokas, dukra Luknė (3 m. 9mėn.) ir pradedantysis darželinukas Vakaris, kuriam rugsėjo 25 dieną sueis 2 metukai.

Darželį vaikams rinkomės labai paprastai - arčiausiai namų. Pildydama prašymus pažymėjau tris artimiausius ir gavome tą patį pačiausią, kuris nuo namų iki kilometro atstumu. Mūsų sesė darželį pradėjo lankyti pernai, būdama beveik trejų, taigi vieną, visai neblogą, adaptacijos patirtį jau turime, tačiau šiuo atveju viskas kiek kitaip. Pirmiausia dėl to, kad Vakaris startuos metais jaunesnis, antra - aš nuo rugsėjo pirmųjų dienų grįžtu į darbą po ketverių metų pertraukos. Vaikučius auginau be pertraukos, tarp jų beveik dvejų metų skirtumas, taigi į darbą grįžti neteko, buvau susikūrusi geras sąlygas, todėl jei Dievas palaimino mūsų šeimos planus, nieko kito nebeliko kaip tik tai įgyvendinti. Ir manau, kad tai tikrai vienas geriausių "projektų" mūsų gyvenime. Taigi adaptacija laukia ir sūnaus, ir mamos... Bet aš save raminu, kad savo mintis, jaudulį suvaldysiu, nesiimu naujų darbų, grįžtu labai laukiama į savo darbo vietą, o tai labai drąsina ir ramina. Reikės dėti visas pastangas, transliuoti tik geras emocijas vaikams, kad šis etapas jiems būtų kuo lengvesnis. Nesinori rašyti ir greitesnis, bet turės būti ir toks. Be abejo, vertinsiu situaciją, kiek galima greitinti, kiek gerai Vakaris jausis ir kada bus ta pirmoji pilna diena darželyje.

Dabar apie svarbiausią šio projekto dalyvį - Vakarį. Taigi šiandien jam yra metukai ir 10 mėnesių. Berniukas yra judrus, meilus, švelnus, draugiškas, tačiau paskutinius mėnesius ir kovotojas, bei šiek tiek mušeika. Jo elgesį, charakterį labai padeda ir nepadeda formuoti vyresnė sesė, veikiausiai daugelis pasakys, kad antras vaikas šeimoje auga visiškai kitaip, nei pirmagimis. Ypač kai skirtumas nedidelis. Jis nuo mažų dienų stengiasi sesę pasivyti, daryti taip, kaip ji. Tame turime daugiau pliusų nei minusų. Jie vienas kitą beprotiškai myli ir yra neišskiriami, žinoma, greta to, prie tos didelės meilės būna ir peštynių, dėl to paties žaislo dažniausiai. Tačiau tokiose situacijose išmoko vienas kito atsiprašyti, apsikabinti, taip pat elgiasi ir su draugais kieme. Bet manau, kad toks kovojimas už būvį nėra blogas dalykas, labiau pergyvenau dėl dukros, kai išleidžiant į darželį ji neturėjo patirties peštis, kovoti, kažkuo nepasidalinti, bijojau, kad aršesni, stipresni vaikai jos neskriaustų. Tačiau taip nebuvo ir ji grupėje rado savo vietą, drąsiai bendravo ir turėjo draugų.

Vakaris labai gerai kalba. Dėl to labai džiaugiuosi ir esu kiek nustebusi. Pakartoja beveik viską absoliučiai, jo paties žodynas jau labai platus, kalba dviejų- trijų žodžių sakiniais. Vartoja labai mažai "savos" kalbos, beveik viską ką sako, sako taisyklingai, netrumpina galūnių.
Po gero pasiekimo reiktų pasidalinti ir blogu - Vakaris vis dar su čiulptuku. Dabar esame tame etape, kai stengiamės naudoti tik prieš miegą. Sauskelnių atsisveikinimo etapas taip pat vyksta, dieną šlapius reikalus daro į puoduką arba ant vaikiško tualeto dangčio. "Rimtų" reikalų dar nepavyksta padaryti tualete, nakčiai taip pat naudojame sauskelnes.
Kas liečia namų darbus, kuriuos reiktų atlikti iki darželio, lyg ir liko nebedaug, geria iš puodelio, įrankiais maistui naudojasi, pavalgo. Manau, kad užteks trijų savaičių tualeto bei čiulptuko reikalams, ypač situaciją lengvina tai, kad mes susikalbame. Tačiau lieka ta didžioji nežinia, kaip vaikas reaguos, kokia bus ta pradžia. Ir ne tik pradžia, nes kartais pradžia gali būti labai gera ir atvirkščiai...