Susipažinkime: būsima darželinukė Urtė

Sveiki,

Kartu su dukryte Urte esame vienos iš projekto "Pradedu lankyti darželį/mokyklą" dalyvių. Urtei jau beveik 1 m. ir 10 mėn., tad po truputį pradedame laukti rudens ir ruošiamės naujam mūsų visų gyvenimo etapui - darželio lankymui.

Apie savo vaiką turbūt galėčiau pasakoti ir pasakoti, o trumpai pristatyti ne taip jau ir lengva :). Nuo pat gimimo Urtė išsiskyrė savo aktyvumu ir nuolatiniu judėjimu. Pasižymėjo tuo, kad nelabai leisdavosi būti glostoma ar myluojama, mažai miegojo ir nuolat spurdėjo tiek gulėdama lovelėj, tiek ant rankų :). Šie būdo bruožai iš esmės išliko ir iki šiol, tik šiek tiek kitokia forma :). Mažoji yra be galo užsispyrusi ir labai savarankiška - visur ir visada viską nori daryti pati, o tai, žinoma, pareikalauja daug tėvelių kantrybės.

Džiugu, kad šalia šių savybių Urtė yra žingeidi, atidi ir turbūt turi gerą atmintį, nes užtenka kartą ką nors pasakyti ar parodyti ir mažoji tai atsimena ilgam. Kartą močiutė Urtę juokais pradėjo mokyti raidelių: m - mama, t - tėtis, u - Urtė ir t.t. Taip per 10 min. išmoko kokias septynias, o vėliau ir visas pagrindines raides. Lygiai taip pat netyčia išmokome skaičiuoti iki dešimt, tik septynetą kartais pamirštame :). Mažoji dar ir savotiškai tvarkinga - visad uždarys kažkieno paliktas pravertas kambario duris, pamačiusi kilimėlį užsilenkusiu kampu, prilėks ir jį pataisys, o guldydama meškučius ir lėles, dažniausias juos išrikiuos pagal ūgį.

O šiaip tai šiuo metu su mažąja yra be galo įdomu - skaitom knygas, dainuojam, šokam, piešiam, lakstom laukais, supamės ant supynių ir nuolat apie viską kalbamės ir aiškinamės. Dažnokai jau ir pritrūkstu išmonės, kaip patenkinti mažosios žingeidumą, kaip leisti laiką, kad dukrytė būtų užimta. Taigi be galo laukiu, kada Urtė pradės eiti į darželį, kur bus vaikų, nauja aplinka, kitokios veiklos. Kartu ir nerimauju, bet apie tai papasakosiu kituose mūsų su Urte blog'uose. Kitame bloge - ir apie tai, kaip rinkomės darželį.

Pabaigai linksmybės iš mūsų gyvenimo... Urtė užsigavo pirštą. Močiutė prilėkė: "Leisk, papūsiu pirštuką". O Urtė, sukiodama galvelę, močiutei sako: "Nekata (nekaršta)".