Pirmiausiai mes nutarėme aplankyti muziejų, esantį šalią meteorito kraterio ežero.
Žinote, muziejaus gidė buvo nuostabi, ji trumpai papasakojo mums ežero istoriją, tuomet įjungė dokumentinį filmą ir netgi paklausė, ar mums nereikia nemokamų internetinių paslaugų.
Reikia pasakyti, kad aplankę muziejų, mes ne tik sužinojome ežero istoriją, tačiau ir suradome vietą, kur praleidome likusias atostogas. Bet grįžkime prie muziejaus. Tik įėję į vidų, pamatėme meteorito pavyzdžių.
Paskui nuodugniai išstudijavome, kaip gi tas meteoritas nukrito ant žemės paviršiaus ir susidarė ežeras. Tada pasižiūrėjome gidės pasiūlytą filmuotą medžiagą ir nuskubėjome prie paties ežero, kad galėtume pamatyti jį savo akimis.
Žinokite, ežeras išties įspūdingas. Geriau vieną kartą pamatyti, negu kad 100 ar net 1000 kartų išgirsti:)
Na, ir galiausiai mes nusprendėme nuvykti prie Saarės švyturio.
Tądien buvom lyg apsėsti kokios švyturio manijos:) Gaila, kad atvažiavome beveik vakare, tad švyturys jau buvo uždarytas, suvenyrų pardavėjai irgi buvo išsiskirstę, tačiau mes pasimėgavome gražiais vaizdais ir pasiklausėme jūros bangų ošimo.
Paskui mes traukėme link savo naujos nakvynės. Atvažiavome vėlai vakare, tačiau buvome labai laimingi, kai pamatėme tą vietą, tikras rojus žemėje:)
Žolytė priešais namukus gražiai sutvarkyta, aplink pilna įvairių vaikiškų žaislų, nes šeimininkai turi net 3 mergytės, viena iš kurių buvo panašaus amžiaus kaip Gabytė.
Mums atiteko 2 aukštų namas, pirmame aukšte buvo virtuvė kartu su svetaine, o antrame dušas su tualetu ir erdvus miegamasis.
Vienintelis "minusas"- tai katė:) Žinokite, šeimininkai baisiausiai pergyveno, kad ji mums trukdys, kadangi ji vaikšto, kur panorėjus ir labai dažnai užsuka į mūsų namelį, kadangi jie pripratino ją gyventi ten žiemą, o juk prie greito, oi, kaip greitai priprantama:)
Bet mums kačiukas patiko, ypač Gabytei, ji vis bėgiojo jai iš paskos ir bandė paglostyti. Kartais aš pastebėdavau, kai katė užmigdavo prie mūsų durų, tai Gabytė labai tyliai prisėlindavo ir bandydavo ją paglostyti, bet juk žinote kokios katės protingos, ar ne?
Ji visada stebėdavo aplinką viena akimi:) Taigi, tik Gabytė prieidavo, katė tuoj pašokdavo ir ieškodavo kitos miegojimo vietos:) Žodžiu, mūsų nauji namai mums nerealiai patiko, kaina irgi buvo prieinama, tad pasilikome tenai visas likusiais atostogas.
Kitą dieną mes buvome suplanavę nuvažiuoti prie Pangos skardžiaus. Jis yra šiaurinėje Saaremos salos dalyje. Aukščiausioje vietoje skardžio aukštis siekia net 21 m. Tik atvažiavę, mes pamatėme apžvalgos bokštą, tik, deja, jis buvo uždarytas lankytojams.
Šalia buvo Saulės laikrodis, taip keista, bet laikas buvo rodomas išties gana tiksliai.
Mes apėjome Pangos skardį, tačiau man buvo gaila, kad negalime pamatyti to skardžiaus iš apačios. Kaip žinia, skardžio aukštis tuomet būtų įspūdingesnis. Oras buvo nerealus, švietė saulutė, pūtė malonus vėjelis, taigi, mes jautėmes gana pakylėtai.
Žinoma, kad nuo šio skardžio gyventojai aukodavo žmonės jūrai. Vieną kartą našlei reikėjo paaukoti savo vienintelį sūnų, taigi, ji sugalvojo to nedaryti.
Ryte ji pasakė, kad susapnavo sapną, kad vietoje sūnaus galima paaukoti ir gyvūną. Gyventojai sutiko, bet įspėjo, kad jeigu jūra nepriims gyvūno, tuomet našlei vis tiek teks paaukoti savo sūnų. Jūra našlės auką priėmė ir nuo to laiko gyventojai aukojo vien gyvulius.
Kai važiavome prie Pangos skardžiaus, pakeliui matėme, kaip žmonės maudėsi, taigi nusprendėme pasekti jų pavyzdžiu.
Atsigaivinę vandenyje, tęseme savo pažintį su Saaremos sala. Nuvykome į Kaarmos kaimelį. Labai keista, bet tuo metu, kai mes ten lankėmes, nepamatėme nei vieno žmogaus, pasijutome lyg kokiame siaubo filme, kadangi net paukšteliai ten nečiulbėjo.
Buvo šiek tiek kraupoka, bet vaizdai pasakiški. Atrodo, kad patys atsidūrtume tolimoje praeityje. Akimirkai laikas sustojo ir mes tuo puikiai pasinaudojome:)
Kadangi mūsų mažylė užsimanė pamiegoti, mes sėdome į mašiną ir nutarėme nuvykti į Kuresarę, Saaremos salos sostinę. Beje, Kuresarė išaugo iš paprasto žvejų kaimelio, kuris palaipsniui augo aplink vyskupo pilį.
Reikia pasakyti, kad jeigu Jūs planuojate važiuoti į Saaremos salą, tai geriausia yra apsistoti būtent Kuresare, apie tai mes sužinojome jau nuvykę tenai ir šiek tiek apkeliavę salą. Čia labai tiktų posakis "Visi keliai veda į Kuresarę":) Pirmiausiai mes nuvažiavome prie Kuresarės pilies.
Aplink tą pilį yra labai gražus parkas, kuriame mes iš pradžių pasivaikščiojome, pavalgėme ledų ir nužingsniavome link pilies, kuriame yra įkurtas Saaremos salos muziejus. Tiesą pasakius, pati pilis yra pasakiško grožio. Patys pažiūrėkite.
Įėję į pilį ir pamatę gėlių pievelę, mes nusprendėme surengti mini Gabijos fotosesiją, kuri pavyko kuo puikiausiai.
Nuotaika buvo tiesiog nereali, tad mes nusprendėme šiek tiek pasivaikščioti ir po patį muziejų.
Žinoma, įėjimas yra mokamas (suaugusiųjų kaina yra 50 EEK, o šeimyninis tesiekia 100 EEk, beje, šeima laikoma net 4 žmonės), tačiau jis nėra labai brangus ir tikrai vertas išleistos sumos.
Ten buvo daug visokių įdomybių, tačiau mūsų maža keliauninkė labai greitai išvargo ir kartu praalko, tad mes traukėme link Kuresarės centro.
Pakeliui išvydome smagią vyninę.
J
eigu būtume be vaikiuko, tai, žinoma, iškart užsuktume, o taip tiesiog įsiamžinome ir ieškojome toliau kokios jaukios šiltos kavinukės, kur būtų tinkamas vaikų meniu:) Radę vieną tokių kavinių, mes užkandome ir nuėjome apžiūrėti miestuko. Štai keletą mūsų darytų nuotraukų.
Kuresarė - tai nedidelis jaukus miestas su savo mažu senamiesčiu ir parku, bet palieka išties neišdildomą įspūdį. Žinote, mes neturėjome pakankamai daug laiko viskam, tad apžiūrėjome Kuresarę tik paviršutiniškai, bet visada būna rytojus...kas mūsų šeimoje reiškia "gal, kitais metais":)
Bandysime aplankyti Saaremos salą kitą vasarą ir apsistoti Kuresarėje, kad galėtume nuodugniau viską ištyrinėti. Tiesą pasakius, ir taip tų kelionės įspūdžių buvo apstu, o ką jau kalbėti apie mūsų Gabytę, ji į viską žiūrėjo plačiai atvertomis akytėmis, visiems šypsojosi ir šaukė pamačiusi kokį naują muziejų, bokštą arba švyturį.
Žodžiu, mes su vyru auginame būsimą keliauninkę:) Tądien po apsilankymo Kuresarėje mes traukėme jau namučio, kad galėtume tinkamai pailsėti ir atsipalaiduoti.
Pratęsimas jau kitą savaitę:)
Pliuškių šeimyna
pasaka 😀
gražu 😉 noriu ten 😃