Išaušo blankus rytas. Tai – šeštasis Advento rytas. Oi, kaip nesinori iš lovytės iškelti kojytės! Atrodo, galėtum lovytėje prasivartyti iki vakariuko...Bet reikia, juk nežmoniškai smalsu, ką mūsų Senio kuprinėje slepia Nykštukas Nr.6
Apie tai pagalvojus net dingo noras toliau lepintis lovytės malonumais. Birutėlė staigiai pati išsiropščia iš lovytės ir, nepatikėsit – bėga prie Kalendoriaus, mamytė paima Nykštuką, jo dovanėlę paduoda Birutei.
Birutė bando pati išvynioti dovanėlę, nepavyksta, bando dantukais – irgi. Padeda mamytė. Randame mažą, mažą kiviuką. Ot, šaunuolis Nykštukas! Įdėjo jos mėgiamą vaisių. Mamytė nulupa odelę, o dukrytė per kelias minutes jį „sunaikina“.
Skaitome užduotėlę: „Padaryti Nykštukui lazdelę“. Valio! Šiandien darbelis labai paprastas. Juk vaikiukas jau lazdelę turi, ja mėgo žaisti visą vasarą,
{pic:1}
tik reikės ją papuošti, nes tik papuoštai lazdelei Nykštukas galės suteikti ypatingųjų galių. Paimame žaisliuką – meškiuką,
{pic:2}
jį užmauname ant lazdelės, siūlu ir adatoa pritvirtiname ir jau turime Nykštukui lazdelę.
{pic:3}
Lauksime, kada Nykštukas ją palies ir jai suteiks stebuklingosios lazdelės statusą. Dar užsidegame žvakutę. Nykštukams reikia kelią apšviesti, nesinori, kad paklystų, labai norime, kad jie mus globotų, lankytų...
Gintarė Petraškaitė
rainiukas
Gintarep