Rusnės darželio nuotykiai: pirmos dienos (4 dalis)

Rugsėjo pirmoji praėjo puikiai - dar einant į darželį išgirdus muziką Rusnė bėgo pirma manęs, nuėjus šoko ir drąsiai dairėsi aplink. 

Po šventės vaikučiai sugužėjo į grupę - kai kas keliavo namo, kiti - tarp jų ir Rusnė pasiliko. O su ja pasilikau ir aš. Pirma diena buvo puiki, dukrytė gan aktyviai žaidė, manęs nelabai ir pastebėjo, ėjome į lauką, vėliau laukė pietūs - na ir ką pasakysit - mano vegetarė (Rusnė apie mėnesį laiko labai prastai valgė mėsą) sušveitė pusę kotleto. Na rimtai suabejojau savo kulinariniais sugebėjimais... :D vėliau keliavome namo.

Antroji diena taip pat buo gera, aš vis dar buvau kartu. Po pietų Rusnė netgi pareiškė norą likti pietų miego, tačiau auklėtoja patarė dar neskubėti. Nors Rusnė iš pažiūros atrodė linksma ir aktyvi, tačiau naktį be galo prastai miegojo, verkė, zirzė, teko atsinešti į savo lovą, tačiau iki pat ryto visi trys labai prastai pailsėjom, matyt širdelėj nerimas kažkoks kirbena.

Na ir atėjo trečioji diena... Šiandien grupėje buvo nauja auklėtoja, kuri tik atėjus paprašė atsisveikinti ir išeiti. Taip ir padariau, atsisveikinau, pasakiau, kad grįšiu, pabučiavau ir išėjau. Už durų girdėjau ašarėlių buvo, na bet gan greitai nurimo. Po pusantros valandos gavau auklėtojos skambutį, kad ateičiau, nes Rusnė tiek įsiverkė, kad apsivėmė (na taip jai buvę jau ne kartą, apskritai jos gerklytė jautri, jei ilgiau užsikosti, ją irgi sutąso). Atėjus dukrytę radau rūbinėje ant grindų verkiančią, o auklėtoja šalia guodė ją. Pamačius mane puolė į glėbį. Pamažu aš ją nuraminau ir vėl ėjome į grupę žaisti. Pradžioj nenorėjo trauktis nuo manęs, vėliau išėjus į lauką užsimiršo ir atsipalaidavo. Vėlgi pavalgė pietus ir keliavome namo. Sunki diena... tikiuosi rytojus bus lengvesnis.