Kaip padėti Rusnei džiaugtis mokykla: pataria "Vaikystės sodo" specialistės

Mūsų projekto "Pirmas kartas darželyje/mokykloje" dalyvė - Deimantės dukrytė - pirmokėlė Rusnė yra itin jautrios prigimties, tad jau pradėjus lankyti mokyklą, kaip mama pasakoja, susidūrė su šiokiais tokiais sunkumais. Todėl vieną iš Deimantės blogų paprašėme pakonsultuoti "Vaikystės sodo" specialistų.

Ištrauka iš mamos blogo:

"<...>Pradėjus lankyti mokyklą, rodos, viskas buvo gerai. Su šypsena atsisveikindavom, su šypsena ir išeidavom. Tačiau prabėgus keliom dienom, Rusnė pradėjo darytis vis liūdnesnė uždaresnė, bailesnė. Pradėjau su jąakalbėtis, kas negerai, ar kas mušasi,ar skiaudžia, jos atsakymas visada buvo neigiamas ir ji toliau tylėdavo. Pasak mokytojos, kai ji užsimiršta, viskas gerai, užduotėlės gal ir ne itin gerai sekasi, bet ji stengiasi, o jos piešiniai yra tikrai neblogi ir netgi elektroniniam dienyne sulaukėm pagyrimo. Rusnytė ir pažįsta raideles, jas suskiemenuoja, tačiau jos psichologinė būsena mokyklai yra niūri. Kaip mokytoja sako, per pertrauką ji pasirenka ramesnes vietas, sėdi ant suoliuko ir ramiai laukia sekančios pamokos. 

Buvo didysis ašarų ir baimės protrūkis, kai ją reikėjo palikti mokykloje. Ant suolo koridoriuje sėdėjau aš ir mokytoja. Kuri bandė ją gražiai kalbinti ir vesti už rankytės į klasę, tačiau Rusnė įsikabinusi į mano rankovę niekur manęs nepaleido. Gavau ir aš kartu su Roku dalyvauti pamokoje. Mačiau kaip ji stengiasi, kaip ji moka sujungti raideles ir kaip ji moka atsakyti į klausimus. Rodos, jog šioje vietoje viskas gerai, bet išsiskyrimas su mama jai kol kas didžiulė baimė ir išgąstis."

Konsultuoja Aliona Garbėnienė, ikimokyklinio ugdymo įstaigos "Vaikystės sodas" pedagogė: 

Priežasties paieška

Visų pirma, patarčiau ieškoti priežasties. Kai situacija adaptacijos periodu negerėja, o prastėja, būtinas tėvų ir mokytojas glaudus bendradarbiavimas. Reikia suprasti, kas gąsdina vaiką ir kaip galima jam padėti adaptuotis. Siūlyčiau susitarti dėl individualaus susitikimo su mokytoja (be vaiko) ir pasikalbėti. Prisiminkite visus neraminančius jus ženklus, kurios siuntė mergaitė, prisiminkite nuo kada pradėjo keistis jos nuotaika, paprašykite, kad mokytoja pasidalintų savo pastebėjimais. Gal ji rado galimybę pabendrauti su mergaite ir ta jai ką nors papasakojo? Yra vilties, kad bendrame pokalbyje pavyks prieiti prie tiesos.

Stipriname ryšį su mokytoja

Jautriems vaikams reikalingas artimesnis ryšis su mokytoja, kad jaustųsi šalia jos saugus. Galbūt mokytojai reikės ieškoti individualaus priėjimo prie Rusnės. Papasakokite mokytojai apie jos pomėgius, interesus, ypatumus. Kas itin džiugina ir patinka mergaitei? Gal mokytojai pavyks Rusnės pomėgius kaip nors integruoti į savo pamokas. O gal ji norėtų, kad mergaitė ateitų šiek tiek anksčiau į klasę arba išeitų šiek tiek vėliau, kad ji turėtų galimybę pabendrauti su ja asmeniškai. Vaikui reikia įgyti pasitikėjimą mokytoja.

Santykiai su bendraamžiais

Iš laiško nesupratau, ar turi Rusnytė draugą? Galbūt vertėtų padėti jai susidraugauti su klasioku(-e) arba rasti draugų už klasės ribų. Draugo neturėjimas dažniausiai slegia mokyklinio amžiaus vaikus. Vėl gi prašykite mokytojos pagalbos, gal ji galėtų leisti jūsų vaikui kartu su kokia nors klasioke būti atsakingiems už klasės projektą ar kokią nors veiklą klasėje. Leiskite ją į būrelį arba sukvieskite Rusnės klasiokus į namus, organizuokite kokį nors renginį. Turėsite galimybę pamatyti, kaip jai pavyksta bendrauti ir kurie vaikai galėtų tapti jos draugais. Bandykite ir jums pavyks!

Didiname mergaitės emocinį atsparumą arba nepamirštame emocinio intelekto

Jautrių vaikų tėveliams rekomenduočiau padėti vaikam stiprinti savo atsparumą. Gyvenime yra (ir bus) daugybė nemalonių situacijų. Suaugusiųjų pareiga ne apsaugoti savo vaikus nuo jų, bet palaikyti ir padėti tinkamai reaguoti.

Į klausimą, ar verta vaiką perkelti pas „geresnę mokytoją“, atsakyčiau taip: verta, jei su savo mokytoja bendradarbiauti nepavyksta. O jei randate palaikymą ir pagalbą, mokytoja bando įvairiausius būdus, kad situacija Rusnės mokykloje pagerėtų, išklauso jus, siūlo jums savo sprendimus tai ar jūs tikrai norėtumėte pakeisti klasę? Ar tikite, kad mergaitės problemos savaime išsispręs pasikeitus klasę?

Pritarčiau jūsų norui, kreiptis pagalbos pas psichologą. Galbūt šią situaciją įmanoma išspręsti ir be specialisto konsultacijos, bet kartu rasti sprendimą pavyktų greičiau.

Palaikykite vaiką ir tikėkite jo sėkme. Neabejoju, kad bendromis jėgomis Rusnės sunkumai greit bus pašalinti ir ji mielai pasiliks mokykloje bei entuziastingai su jumis dalinsis įgytomis žiniomis.

Indrė Šeškevičiūtė, ikimokyklinio ugdymo įstaigos "Vaikystės sodas" pedagogė: 

Manau, jog šiuo atveju viena iš priežasčių, kodėl Rusnei sunkiau adaptuotis mokykloje, yra tai, jog ji neturi patirties išsiskyrimo su tėvais, buvimo tarp bendraamžių, buvimo kitoje aplinkoje ilgą dienos dalį be savo artimųjų. Šią patirtį vaikai dažniausiai sukaupia eidami į ikimokyklinę istaigą. Kadangi Rusnė nėjo į darželį, tad jai reikia išmokti išsiskyrimo, naujos aplinkos priėmimo, naujų žmonių, iš kurių kiekvienas yra skirtingas, priėmimas, reikia išmokti laikytis naujų taisyklių, išmokti užmegzti ryšį. Jos reakcija į susiklosčiusią situaciją yra normali, atitinkanti adaptacijos elgesio tipus. 

Ką reiktų daryti, kad Rusnė pasijaustų geriau mokykloje?

Stiprinti ryšį su aplinka: Mokytoja turėti užduoti klausimų Rusnei, taip skatindama jos įsitraukimą į bendrą diskusiją, mokymąsi. Skirti daugiau kūrybinių užduočių, kurias klasės draugai atliktų poromis ar grupelėse – taip stiprinant bendraklasių santykius. Taip pat skirti atsakomybę Rusnei, pavyzdžiui pertraukų metu Rusnė atsakinga už tai, jog klasėje niekas nebėgioti. Atitinkamai kitiems klasės draugams - kitos atsakomybės. Tai skatins Rusnę ir kitus klasės draugus, prisidėti prie klasės taisyklių kūrimo, bet ir pačios aplinkos kūrimo. Stiprinti santykius su bendraamžiais padėti neformalios, žaismingos aplinkos kūrimas per veiklas į kurias įsitrauktų visi bendraamžiai.

Stiprinti emocinį atsparumą: Labai svarbu išmokyti vaiką kalbėti apie savo jausmus. Nebijoti tokių jausmų bei išgyvenimu, kaip pyktis, baimė, nepasitikėjimas. Kuomet išmokysime vaiką kalbėti apie šiuos jausmus ir nebijoti jų, tuomet galėsime jiems padėti tinkamai reaguoti į juos bei palaikyti juos, kuomet vaikams yra liūdna, linksma, baisu ir pan.

Į klausimą, ar verta vaiką perkelti pas “geresnę mokytoja”, atsakyčiau taip, jog tikrai neverta skubėti. Tai, kad Rusnei pirmosios savaitės mokykloje yra jautrios, yra normali reakcija. Taiču Jūs turite atsakyti sau į klausimą: Ar Jūs pasitikite mokytoja? Jos komperencijomis? Ir ar randate laikymą ir pagalbą iš mokytojos? Kuomet Jūs būsite rami ir pasitikėsite mokymosi įstaiga, tada ir jų vaikas pradės ja pasitikėti.

Kalbėkitės su vaiku kasdien apie teigiamas bei neigiamas emocijas. Palaikykite ir didžiuokitės juo. Skatinkite jo pasitikėjimą.