Rugsėjo 1-oji: šventė be dovanų – ne šventė?

Prisiminus vaikystės pojūčius laukiant rugsėjo 1-osios, apima dviprasmiški jausmai. Ji visada ateidavo netikėtai – mėlynės ant galūnių dar turėdavo žalsvai violetinį atspalvį, o nubrozdintus kelius puošdavo pusiau aplupinėti šašeliai... Na, tos pačios pačiausios ir įsimintiniausios vasaros dovanos – tėvams, kas keisčiausia, atrodydavę nevertingos: „Kaip tu su tokiais keliais į mokyklą eisi? Juk rytoj rugsėjo 1!“ 

Kas tokia?? 

Taip, vasara išjungdavo smegenis ir įjungdavo galybę jutiklių, kurie iki šiol leidžia prisiminti tą laukiniškumo ir laisvės jausmą, kai leki su dviračiu pirkti ledų už močiutės duotus 2 litus ar blaškaisi pievoje be jokio tikslo... Todėl mokslo metų pradžia užklupdavo tarsi pančiai – 45 minutės vienoje vietoje, jokio žiūrėjimo į debesis ir dar tos aptemptos pėdkelnės??.. Tačiau rugsėjo 1-oji visuomet keldavo ir džiaugsmo virpulius, į kuriuos tuomet nesigilinai, o tiesiog jautei. Jautei šventę.

Iš kur tas šventiškumas?

Atostogos baigiasi, o laukia karčios mokslo šaknys – tad iš kur gi tas šventiškumas ir džiaugsmas?

Nors Lietuvoje ši šventė pradėta švęsti tik maždaug nuo 1980 m., jos šaknys siekia net Bizantijos laikus, kur ši diena taip pat buvo ir Naujųjų metų pradžia, bei tikima, kad būtent šią dieną Dievas pradėjo kurti pasaulį. Skamba gan šventiškai, taip? Tačiau yra ir kitų – žemiškesnių priežasčių.

Nauja pradžia. Pirmokams tai – baiminga ir nežinomybės kupina diena, mokiniams ir studentams – naujas gyvenimo etapas, o mokytojams ir tevams – nuolat kintančios gyvenimo spalvos. Tačiau kad ir šiek tiek baugi, bet kokia pradžia ar etapas visuomet suteikia atradimo džiaugsmo. Juk tai bene labiausiai įkvepiančios gyvenimo dovanos – atradimai.

Mokslas – tai šviesa. Galbūt tai skambiai skambu, tačiau visgi teisinga. Gilinant žinias, pasaulis aiškėja ir gražėja – kitaip tariant, pasidaro daug šviesiau, kai tam tikriems klausimams randi atsakymus.

Augimas. Bet kokios naujos žinios – tai vidinis augimas ir tobulėjimas, kuris suteikia pilnatvės. O rugsėjo 1-oji tarsi simbolizuoja viso gyvenimo mokymosi džiaugsmą. Žinoma, vaikystėje to, tikriausiai, taip nevertiname, kaip vėliau, tačiau plačiąja prasme mokymasis mus turtina visą gyvenimą. O kas gi nemėgsta turtų?

Galimybė mokytis. Daugelis, tikriausiai, nesusimąsto, kad jau pats faktas, kad jiems suteikta galimybė mokytis – yra vertybė. Pasaulyje daugybė neraštingų ir neturinčių galimybės šviestis žmonių, tad mes – tikrai išskirtiniai. Vien dėl to verta šią šventę paminėti.

Bendramoksliai. Po vasaros atostogų sutiktais draugais labiausiai džiaugiasi vaikai, tačiau ir vyresniesiems smagu susitikti bendramokslius ir naują etapą pradėti drauge. Netgi vaikų tėveliai, susitikę per rugsėjo 1-ąją, nudžiunga – jų laukia tie patys iššūkiai ir džiaugsmai. 

Ką reikėtų sveikinti – moksleivius ar pedagogus?

Lyg ir sutarėme, kad rugsėjo 1-oji – tai šventė ir mažiems, ir dideliems. Tad jei švenčia visi, ką tuomet reikėtų sveikinti – moksleivius, mokytojus, dėstytojus, o gal tėvelius?

Na, čia tikriausiai priklauso nuo požiūro ir elementariausio noro. Jei norisi pasveikinti, pasidžiaugti ar padėkoti – kodėl gi to nedaryti? 

Mokiniai ir studentai. Jiems ši diena dažniausiai asocijuojasi su atostogų pabaiga, tad ją galima paminėti linksmai – pramogaujant nuotykių parke, išbandant batutą ar kartingus. Tačiau labai neblogas sprendimas, kuris ir pradžiugins, ir turės gilesnę mintį – perspektyvios dovanos, tevams padedančios švelniai sužadinti norą smalsauti ir mokytis kažko naujo, pvz. enciklopedija ar laipiojimo uolomis abonementas. 

Studentai rugsėjo 1-ąją dažniausiai švenčia su draugais, tad jiems labiau tiktų dovanos, kurios praverčia savarankiškam gyvenimui – nuo būtiniausių buities daiktų iki naudingų knygų ar tiesiog pinigų sumos, kurią savarankiškai nuspręs, kur išleisti.

Pedagogai. Prieš metų pradžią juos sveikiname norėdami ne tik padėkoti už praėjusius metus, bet ir už tai, kad apskritai dirba tokį reikšmingą darbą bei stengiasi kaip galima geriau įtakoti jaunas sielas ir padėti joms augti. 

Gėlės yra dažniausiai teikiamos dovanos – tevams, nuo jaunuju neklaužadų šposų raustantiems kas savaitę, jas tinka dovanoti kad ir visus metus. Tačiau rugsėjo 1-ąją gėlės sukuria ypatingai šventišką nuotaiką ir padeda subtiliai parodyti dėmesį.

Daiktinės dovanos pedagogams – taip pat galimas variantas, tačiau dovanojant daiktus, reikėtų būti atsargiems, kad tai neatrodytų kaip kyšis. Todėl tam geriausiai tinka jaukios naminės dovanos, kaip pvz., cinamonu kvepiantis obuolių pyragas ar kartu su vaiku pieštas rankų darbo atvirukas. Taip pat visuomet vertinga dovana bus knyga – ypač, jei bendraujama ne vienerius metus ir ryšys – gan artimas.

Tėvai. Būtent jie atveda mus į pirmąją klasę, o viso gyvenimo mokymosi džiaugsmus parodo dar kūdikystėje – kai kartu statoma pirmoji spalvota kaladėlių pilis ar atkakliai kartojami pirmieji žodžiai.

Ir tik vėliau, paaugę, suprantame, kokia svarbi tai diena būna tėvams. Todėl pirmąją mokslo dieną tėvus galima pasveikinti jau ir nebebūnant moksleiviu ar studentu – tai proga parodyti dėmesį ir meilę. Žinoma, žvelgiant į metines šventes... dovanos tevams Kaledoms, dovanos tevams gimtadienio proga, vedybų metinių, Motinos ar Tėvo dienos proga – galimybių išreikšti meilę, pagarbą ir rūpestį tikrai netrūksta. Tačiau rugsėjo 1-ąją jie to tikėsis mažiausiai – o juk simbolika tikrai stipri – padėkoti už galimybę augti ir tobulėti ir už tai, kad davė tam puikią pradžią.

Šeimos tradicijos – svarbiau nei dovanos?

Gauti dovanų – visuomet smagu, o ir dovanoti gera, nes taip galima lengviau išreikšti jausmus, kuriuos kartais sunku nusakyti žodžiais. Ne veltui, pvz. teikiamos dovanos tevams per vestuves ar mylimam žmogui po kivirčo... 

Tačiau minint tokias bendras šventes, kaip rugsėjo 1-oji, dar prasmingiau ir vertingiau nei dovanos būtų tradicijos kūrimas. Galbūt bendri pietūs su šeima, ar nauja, dar nebandyta pramoga, o gal netolima kelionė? Šeimos tradicijos ilgai išlieka atminty, o kartais netgi tęsiamos iki brandaus amžiaus ir tampa amžina dovana.

Studentai gali kurti tradiciją su draugais, pvz. eiti į naktinį žygį ar rengti ledų vakarėlį. Netgi ir tie, kurie jau seniai nebešvenčia rugsėjo 1-osios, šiai dienai gali susikurti džiuginančią tradiciją. Juk tai ypatinga diena, kuri reikšminga kiekvienam – nuolat augančiam, tobulėjančiam ir ieškančiam naujų pradžių.