Man žibuoklės asocijuojasi su mėlynomis mėlynomis vaiko akytėmis. Neabejotinai tai pačios gražiausios pavasario gėlės... O kaip nuostabiai atrodo miško šlaitai nusėti žibuoklėmis! Tikrų tikriausia atgaiva akims, sielai ir protui.
Mažajam Augustinui močiutė atnešė žibuoklių. Tai pirmosios žmogučio žibuoklės. Sūnau, kiek dar daug tavo gyvenime bus pirmų kartų...
Sena ranka duoda gėlytę jaunutei rankai... man ši foto be galo simboliška...
Esu labai susidomėjęs...
Kiekviena diena kaip žaidimas. Gera pažinti pasaulį...
Ačiū, močiute, kad padedi man jį pažinti!
Su meile mama Sigita (regina) ir Augustinas
