Pirmadienis
Pirmadienį Kernius pradėjo eiti į darželį! Pirmą dieną darželyje pabuvo truputį daugiau nei valandą, kartu su manimi. Jam sekėsi labai gerai, noriai ėjo žaisti su auklėtoja, vaikais, tyrinėjo aplinką, valgė užkandžius ir nelabai norėjo eiti namo.
Antradienis
Šią dieną Kernius pirmą kartą darželyje liko vienas, be manęs. Susitarėme, kad atvyksime po pusryčių ir Kernius pabus darželyje, kol vaikai eis į lauką. Į darželį ėjo noriai, net nelabai pastebėjo, kad išėjau. Laukiau stovėjimo aikštelėje, nerimavau, kad neišbus. Grįžus pasiimti šiek tiek susigraudino ir greitai apsidžiaugė mane pamatęs.
Trečiadienis
Šią dieną jau buvau nusiteikusi, jog sulauksiu ašarų, nes Kernius jau turėjo suprasti, kad aš išeinu ir palieku jį darželyje ir tas atsiskyrimo jausmas jau labiau apčiuopiamas. Darželyje Kernius pusryčiavo, žaidė su vaikais, išėjo į lauką. Jį pasiėmiau iš lauko prieš pat grįžtant į darželį.
Taigi buvau teisi, Kernius verkė atsisveikinant, bet greitai nurimo, suvalgė visą košę, dalyvavo gimtadienio šventėje, ėjo į lauką ir žaidė. Man atėjus jo paimti jis nebesigraudino, apsidžiaugė, norėjo eiti atgal į darželį, bet važiavome namo. Jam tikrai sekėsi puikiai, bet man buvo vis dar neramu, nedrąsiai išvažiavau apsipirkti tuo metu, kol jis buvo darželyje, nes nesinorėjo labai nutolti.
Ketvirtadienis
Kol kas ši diena buvo sunkiausia mums abiems :) Kernių į darželį nuvežiau prieš pusryčius ir pasiėmiau po pietų. Atsisveikinimas buvo lydimas jo ašarų, bet jau išeinant girdėjau, kad nurimo. Aš išskubėjau į darbą, o jis žaisti, valgyti, bendrauti. Sunkiausia pasijautė pasiimant, nes jis jau buvo pavargęs, graudinosi. Tada ir man pasidarė sunku ir neramu, kad jis pavargo, kad man reikės vis tiek grįžti į darbus, o jam eiti į darželį. Grįžus namo ir mane aplankė atsiskyrimo jausmas, nes supratau, kad dabar juk nebūsime diena dienon kartu. Po pietų miegelio atsiėmėm už visą dieną ir smagiai leidome laiką.
Penktadienis
Šiandienos planas- pietų miegas. Nežinau, kiek įmanomas, bet kadangi ketvirtadienį pasiimant namo Kernius buvo labai pavargęs, o kad eitų miegoti dar reikėjo parvažiuoti namo, tai paprašiau šiandien pabandyti.
Kol kas ryte atsiskyrimas buvo sunkiausias ir nemaloniausias, Kernius nenorėjo manęs paleisti, bet auklėtoja informavo, jog greitai nurimo, rado užsiėmimų. Aš jau daug ramiau išvažiavau su reikalais, kol jis darželyje, bet grįšiu 'budėti', prieš pietų miegą ir gelbėsiu situaciją, jei reikės.
Kol kas Kerniui darželyje sekasi gerai, jis noriai žaidžia, būna lauke.
O kaip sekėsi su tuo pietų miegeliu papasakosiu kitą savaitę kartu su pasakojimu apie pasiruošimą darželiui :-)
