Tad šis ruduo man pirmas. Pirmas, nes galiu pats jį paliesti, pamatyti. Galiu pasivolioti parudusių lapų krūvoje. Galiu nuskinti šermukšnio uogą.
Galiu patyrinėti nukritusią nuo ąžuolo gilę.
Ir aš skubu pasidžiaugti pirmais nukritusiais medžių lapais.
Šššš... Girdi, dar paskutiniai paukšteliai kažką man kalba. Nepabaidykit jų, aš noriu jų dar kartą paklausyti.
O koks ruduo.. Kiek grybų, uogų. Visi šiai žiemai pasiruoškime rimčiau. Ir net uogienę iš šermukšnių virt patarčiau, nes žiemą uogos šimtąkart skaniau.
Su Dėde Rudenėliu!
Augustas ir mama
blogietee