Vilniuje vyko konferencija „Z karta: ką turi žinoti šiuolaikiniai tėvai“, kuria buvo siekiama paskatinti tėvų įsitraukimą į vaikų ir jaunimo ugdymo procesą. Konferencijos metu pranešėjai dalinosi įžvalgomis apie Z kartos kūrybiškumą, mokymosi įpročius, bendrojo lavinimo ir aukštosios mokyklos pasirinkimo svarbą vaiko tobulėjimui.
Tokį renginį pirmą kartą organizavo leidyklos „Šviesa“ mokymo centras kartu su ISM Vadybos ir ekonomikos universitetu bei Lietuvos tėvų forumu. Konferencijos dalyvius, kurių susirinko apie 500, pasveikino Lietuvos Švietimo ir mokslo ministras Dainius Pavalkis.
Vienas konferencijos dalyvių, ISM Executive School programų vadovas Ugnius Savickas, skaitęs pranešimą apie jaunuolių kūrybiškumą, teigė, kad didėjant konkurencijai ir tobulėjant įvairioms technologijoms, jis tampa vis svarbesnis.
„Ateityje daugelį techninių dalykų galės padaryti mašinos, todėl techniniai žmonių įgūdžiai nebebus tokie svarbūs kaip gebėjimas mąstyti ir kurti, įgyvendinti kūrybiškus sprendimus. Manau, apskritai keisis žmogaus vaidmuo pasaulyje – norint išlikti ir būti sėkmingam, kūrybiškumas bus lemiantis veiksnys“, - sakė jis.
Jo teigimu, kūrybiškumas nėra visos Z kartos vaikų bruožas. Ši savybė labiausiai priklauso nuo šeimos ir auklėjimo.
„Norėdami ugdyti vaiko kūrybiškumą, tėvai turėtų nestatyti jo į tam tikrus rėmus, nebandyti vaiko suvienodinti ar paversti panašiu į save. Svarbiausia, nebijoti leisti vaikams rizikuoti, išsiskirti ir tapti ypatingiems. Manau, kad tai užtikrins sėkmingą vaiko ateitį ir padės atsilaikyti prieš stiprią konkurenciją“, - teigė U. Savickas.
Kitas konferencijos dalyvis, žurnalo „Reitingai“ vyr. redaktorius Gintaras Sarafinas, teigė, kad prie sėkmingos vaiko ateities taip pat labai prisideda tinkamos mokyklos, o vėliau – ir universiteto pasirinkimas.
„Tinkamos mokyklos pasirinkimas didina tikimybę gerai išlaikyti brandos egzaminus ir vėliau įstoti į norimą universitetą. Kuo geresnė mokymo įstaiga, tuo didesnė tikimybė, kad vaikas pasieks to, ko nori“, - pasakojo jis.
G. Sarafino teigimu, tėvai turėtų leisti patiems vaikams nuspręsti, kokią studijų kryptį rinktis.
„Manau, kad sprendimas, ką studijuoti, turėtų būti priimtas 10 klasėje, kai moksleivis renkasi mokomuosius dalykus. Tokiu metu turėtų žinoti bent jau kryptį – menai, medicina ar socialiniai mokslai. Taip pačiam vaikui bus lengviau ruoštis brandos egzaminams ir įstoti, kur jis nori. Neabejoju, kad šį sprendimą turėtų nulemti patys vaikai, nes kalba eina apie jų ateitį, tačiau tėvai ir mokytojai turėtų padėti moksleiviams gauti visą reikalingą informaciją tinkamu metu“, - pasakojo jis.
