Keturių Baltijos valstybių mokslininkai aiškinsis nacionalinius lietuvių mitybos ypatumus ir kaip šie lemia mūsų sveikatą. Tyrimais įrodyta, jog tarp to, ką žmogus deda į burną ir kokiomis ligomis serga, egzistuoja tiesioginis ryšys.
Kuo dažniausiai serga lietuviai ir kas lemia jų maisto pasirinkimą? Ar cepelinai ir bulviniai vėdarai, kuriais taip didžiuojamės prieš kitus, tikrai priklauso mūsų tautos kulinariniam paveldui? Atsakymų į šiuos klausimus ieškos ir Klaipėdos universiteto ekspertai.
Mokslinis tyrimas, kuriuo siekiama išsiaiškinti lietuvių mitybos įpročius ir jų įtaką sveikatai, Lietuvoje atliekamas pirmą kartą. Mokslininkai tirs ne tik šiandieninę mūsų tautiečių mitybą, bet ir analizuos lietuviškų patiekalų istorines ištakas, lygins lietuvių ir kitų šalių mitybos savitumą.
„Maisto pasirinkimas lemia daug ligų. Storosios žarnos vėžio protrūkis mūsų šalyje turi tiesioginį ryšį su maistu. Riebiu maistu piktnaudžiaujančios moterys rizikuoja sirgti ginekologinėmis ligomis. Kuo mažiau suvartojame ląstelienos ir kuo daugiau sunkiai skaidomų angliavandenių, tuo didesnė rizika susirgti autoimuninėmis ligomis, virškinimo, taip pat širdies ir kraujagyslių ligomis“, - aiškino projekto valdymo grupės narė dr. Natalja Istomina.
Be lietuvių, projekte dalyvauja dar trijų šalių – Danijos, Vokietijos, Švedijos mokslininkų grupės.
„Ne paslaptis, kad lietuviai mėgsta riebiai ir sočiai pavalgyti, tačiau niekas nėra išsamiai analizavęs, kokias ligas gali sukelti mūsų mitybos įpročiai. Tyrimas mums suteiks naudingos informacijos, leisiančios palyginti, kaip lietuviai maitinosi prieš kelis šimtus metų ir kokia mityba vyrauja šiandien. Gauti duomenys mums galės pasitarnauti ir Klaipėdos universitete kuriant naują studijų programą, susijusią su sveika mityba“, - pasakojo N. Istomina.
Kadangi projektas apima Pietų Baltijos regioną, išskirtinis dėmesys bus skiriamas ir žuvies vartojimo kultūrai analizuoti.
Mokslininkai teigia, kad žuvis padeda išlaikyti sveiką širdį - žuvis turi daug ypatingos rūšies omega 3 riebalų rūgščių, kurios didina „gerojo“, širdį saugančio cholesterolio kiekį kraujyje. Nustatyta, jog kasdien suvalgant bent po 30 gramų žuvies, galima perpus sumažinti riziką patirti miokardo infarktą. Tačiau lietuvių valgiaraštyje žuvis nėra itin populiari.
Tai parodė ir Klaipėdos miesto visuomenės sveikatos biuro pirmą kartą atliktas tyrimas. Jis atskleidė, kad beveik 40 proc. apklaustų klaipėdiečių per pastarąją savaitę nė karto nevalgė žuvies.
Mėsos patiekalai tarp uostamiesčio gyventojų kur kas populiaresni - kasdien mėsą valgantys teigė maždaug penktadalis žmonių. Kiekvieną dieną bulvinius patiekalus skanauja apie trečdalis klaipėdiečių, o šviežios daržovės kasdien patiekiamos ant 40 proc. uostamiesčio gyventojų stalų.
Projektas, kurio metu bendradarbiaujant su Lietuvos kulinarinio paveldo fondu bus analizuojama istorinė medžiaga ir vykdoma visų keturių šalių gyventojų apklausa, truks dvejus metus. Tyrimo išvadas žadama pateikti kitų metų pabaigoje.
Šaltinis: www.lrytas.lt