Mezgančios, siuvančios, neriančios mamytės man pritars, kad nuolat lieka siūliukų likučių. Na ir storesnio popieriaus pakuotes irgi negailestingai išmetame. Juk iki lubų neapsikrausi daikteliais, kurių gal ryt, gal poryt reikės...
Taigi...
Paėmiau storo popieriaus, vaikiukas bandė apipiešti puoduką, o kas man netiko, pasitaisiau.
Pavyko apskritimas, kuriame iškirpau kitą apskritimą, gavosi tuščiaviduris apskritimas. Pasidariau daug tokių.
Vieną apskritimą apvyniojau viena spalva siūlų, kitą - kita ir t.t. O vyniojau taip, lyg daryčiau kutą, bet siūlų nekirpau, nes jei kraštus prakirpčiau, jau gautųsi kutas.
Štai ir padariau. Vaikas pradėjo žaisti, jam patiko šie žaisliukai.
Žaidė, žaidė ir ...patobulino. Pasiėmė nuo stalo mano prieskonių indelį ir pradėjo tuos apskritimukus ant to indelio dėlioti...pasižiūriu, kad gaunasi nuostabi gėlytė. Indelio dangteliui nupiešiau "veiduką".
Vaikiukui labai patiko ir aš džiaugiuosi, kad gali ir spalvučių išmokti. Kaskart, pakeičiant viršutinį žiedelį, gėlytė būna vis kitokios spalvytės.
Gintarep