Štai ir prabėgo Matuko pirmoji savaitėlė darželyje pilna naujų įspūdžių, atradimų, susijaudinimo ir ašarų... O viskas prasidėjo nuo rugsėjo 1-osios ryto, kai Matuką nuvedžiau į darželį ir palikau visai dienai. Prisipažinsiu, visą dieną neradau sau vietos, galvodama, kaip gi mano berniukas laikosi darželyje. Iš auklėtojos nesulaukiau skambučio, tai turėjo reikšti, kad viskas gerai ir Matukas puikiai jaučiasi darželyje. Tuo tarpu bandžiau užsiimti namų tvarkymu ir štai atėjo metas eiti į darželį pasiimti Matuko. Prieš eidama į darželį užsukau į parduotuvę nupirkti nedidelės dovanėlės Matukui. Pamaniau, juk rugsėjo 1-oji nesikartoja kiekvieną dieną ir reikia pradžiuginti savo berniuką. Atėjau į darželį, pravėriau duris ir pakviečiau Matuką vardu, jis iškart atsisuko ir išvydęs mane puolė į glėbį..Supratau, kad nieko nėra geriau už tokias akimirkas :). O dar, kai Matukas pamatė, kad atėjau su dovanėle buvo labai patenkintas ir iškart ėmė apžiūrinėti.
Pirmosios dienos darželyje apibendrinimas:
Matukas žaidė, noriai bendravo su kitais vaikais, tačiau, kaip auklėtoja sakė nieko nevalgė ir nemiegojo.. Tai mane nuliūdino ir nustebino, nes juk namuose jis puikiai valgo ir eina pietų miegelio, bet nauja aplinka vistik padarė savo. Matukas nesitikėjo likti darželyje visai dienai, stresavo ir turbūt dėl to atsisakė valgyti..Pagalvojau, tai tik pirma diena, gal antra ar trečia dieną jau viskas susitvarkys ir Matukas prisitaikys prie naujojo darželio rėžimo. Todėl ėmiausi tokios taktikos: kievieną vakarą prieš einant miegelio ir kiekvieną rytą jau keliaujant į darželį pradėjau Matukui pasakoti, ką jis veiks darželyje, pvz.: kad ten reiks pavalgyti kartu su vaikais, vėliau žaisti, eiti pietų miegelio, vėliau vėl pavalgyti ir vakare mamytė jau ateis paimti. Kadangi buvau skaičiusi straipsnį, jog reikia vaikams pasakoti veiksmų seką, tuomet jie prisimena mamytės pasakytus žodžius ir mato, kad tikrai tokie veiksmai seka viens po kito, todėl jaučiasi ramiau. Galėčiau teigti, kad toks metodas mums šiek tiek palengvino Matuko kasdienybę darželyje.
Antroji Matuko diena darželyje: ašarų jau buvo mažiau, tačiau taip pat nevalgė ir nemiegojo. Pažanga buvo tokia, kad suvalgė tik du sausainukus. Kai grįžome namo, Matukas iškart puolė valgyti. Prasidėjo kitos bėdelės, nuo tokio nevalgymo visą dieną užkietėjo viduriukai.
Trečioji diena darželyje vis dar tokia pat su nevalgymu ir miegeliu. Na, bet atėjus ketvirtąjai dienai darželyje įvyko lūžis ir pagaliau Matukas ėmė valgyti ir miegoti. Aš labai apsidžiaugiau, nes sūnelis keliaudamas namučio jau atrodydavo žvalesnis ir linksmenis.
IŠVADA: Mums prireikė trijų dienų darželio lankymo, kad Matukas adaptuotūsi ir įgautų ritmą, kuris yra štai toks:
Dabar jau galiu teigti, kad ramesne širdimi palieku Matuką darželyje, kai žinau, kad jis jau ten pavalgo ir pamiega ir neverkia, o žaidžia su vaikais ir išeina į lauką su visais pasivaikščioti. Tačiau, kaip ir kiekvieną rytą Matuką darželyje palieku su ašaromis akytėse. Rytinis išsiskyrimas mums būna sunkus ir tik tuomet išeinu iš darželio, kai kiekvieną kart stovėdama už durų išgirstu, kad Matukas jau neverkia...Ir kaip visuomet tikiuosi, kad su kiekviena diena mums taps lengviau žengti darželio slenkstį.
Šiam kartui tiek mūsų įspūdžių ir išgyvenimų. Atsisveikinu iki kito karto ;)
Solveiga25
Dovileab