Lukas - šiemet jau darželinukas!

Sveiki, mano vardas Lukas ir man du metukai. Rugsėjį, kai pradėsiu lankyti darželį, bus jau visi 2 metukai ir 1, 2, 3.. ir trys mėnesiai.
Jau bandžiau lankyti pernai, kai buvau visai mažiukas, tačiau sekėsi nekaip. Aš bijojau, daug verkiau ir visai nenorėjau eiti į darželį. Taip stipriai nenorėjau, kad net kai eidavom į lauką, puldavau į isteriją, nes maniau, kad mama mane priduos toms tetoms...

va čia viena iš tų tetų ir dar vienas Lukas. Jis drąsesnis už mane, lankė geriau nei aš, nors buvo toks pats mažas... net gėda biškutį...
Šiaip mama sako, geros tos tetos, brolis pas jas mokėsi, bet man nepatiko.
Bet dabar aš paaugau ir tikiuosi šiemet seksis geriau. Taip tikiuosi, nes mama tikisi. Pergyvenu dėl jos, nes man atrodo, ji labiau už mane bijo.
Šiaip esu labai užsispyręs, visada mano viršus. Tad jei nepatiks, tikrai kelsiu festivalį, kad mane namie paliktų. Tegu brolis vienas vaikšto. Ir tiesą sakant, mušamės mes su broliu. Aš jį myliu, turbūt ir jis mane, bet žaislų nepasidalinam. Ir mamos. Visai gali būti, kad nepasidalinsim ir darželio su visomis auklėtojomis ir vaikais. Apie žaislus net nekalbu.

Ai, na ir kalbėti aš dar nekalbu. Tiksliau, kalbu, bet mano kalbos niekas nesupranta. Mama sako, kad brolis mano metų jau sakiniais kalbėjo, o ką aš? Privalau kaip kiti? Ne! Sakau gi, užsispyręs. Tiesa, per šią vasarą daug ko išmokau, bandau įsisavinti tą lietuvių kalbą, nes sunku, kai tavęs nesupranta.
O dar man labai patinka gyvūnai ir kelionės. Visada stebiu varnas ir balandžius, kartais bandau pagauti, bet neišeina. Ir patinka kur nors važiuoti. Nesvarbu kur.
O dar man labai patinka muzika. Animacinius filmukus jei žiūriu, tai tik kol groja pradžios dainelė. Paskui mieliau užsiimu savo autoūkiu. Prižiūriu mašinytes, kad brolis nepaimtų. Mėgstu ir kaladėles padelioti, ir papiešti (ypač ant sofos su markeriais), ir labai myliu mamos puodų ir įrankių dundėjimą, todėl retsykiais pasiskolinu iš virtuvės. Labai patinka muzika ir dainuojančios knygutės. Mama dažnai tiesiog man įjungia muziką ir mes šokam. Jei esu geros nuotaikos, net padainuoju truputį.
Kitų vaikų nelabai mėgstu. Man apskritai patinka žaisti vienam, todėl nelabai suprantu, kodėl mama sako, kad darželyje man bus smagu su naujais draugais. O dar, visi sako, kad darželyje daug visokių mikrobų ir virusų. Ir dažniausiai brolis juos parneša namo. Nežinau, kam neša, gal nori ir mane su jais supažindinti. Jau su daug kuo taip ir susipažinau. Tai dar viena priežastis, kodėl pernai mažai lankiau darželį. Paskui buvo karantinas, kuris man visai patiko, nes galėjau likti namie su mama. Žodžiu, taip išeina, kad tikras mano, kaip darželinuko, darbas prasidės dabar. Va taip iškart, be jokių lialia, kaip praeitais metais ( tada lankyti pradėjau tik nuo gruodžio ir nekažkiek beprilankiau).
Valgau aš gerai. Beveik viską, ką mama duoda. Daržovių tik nevalgau. Įtariu, kad ji jas vis tiek man sumaitina kažkokiais keistais būdais. Labai mėgstu sriubą. Ir nemėgstu, kai man vadovauja ir kiša į burną neaiškius patiekalus. Todėl mėgstu valgyti pats. Ypač makaronus. Tuos ilgus. Tik va su jais kažkodėl sunkiausiai sekasi. Mama padeda. O dar mėgstu uogas. Bet tik tada, kai mes su mama miške ir mama skina ir man duoda. Kai jos guli namie dubenėlyje, man kažkodėl visai jos nepatinka ir tada aš jų nevalgau.
Ką čia dar apie save...mėgstu dramą. Perdėtos emocijos ir papildomos ašaros dažnai praverčia, kai kažko nenoriu, arba atvirkščiai, kai labai noriu. Tik kažkodėl dabar tai vis mažiau veikia. Įtariu, mama mane perprato ir nepasiduoda provokacijoms.
Tai aš jau ir eisiu.... paskui, sakė, mama pati rašys...