Lukas. Pasiruošimas darželiui

Iki rugsėjo liko vos viena savaitė, ir man atrodo, aš bijau jos labiau, nei turėčiau. Juk viską jau esame praėję su vyresnėliu. Bet vaikas vaikui nelygu ir dabar viskas iš pradžių.
Tačiau mūsų situacija šiemet kitokia.
Pirmiausia, dėl pandemijos. Darželyje įvesta tvarka, jog vaikus palydėti galima tik iki lauko durų, auklėtoja pasitinka atėjusius ir pasiima vaiką. Visi tuo metu dėvi kaukes. Ne pati geriausia pradžia ką tik pradėjusiems lankyti darželį, tiesa?
Juk mažyliams ir taip baisu. Tiesa, naujokams leista eiti į patalpas su tėveliais, bet čia turime mažą bėdelę - Lukas  nevisai naujokas. Bandė lankyti pernai, nors ir labai mažai.
Kreipiausi į administraciją, visai gali būti, kad mums bus leista adaptuotis. Nors žinau, kad ta adaptacija bus kitokia.  Apribotas laikas, kad mamai netektų būti patalpoj per ilgai, su ribotu kontaktu ir vėlgi, su kaukėmis. Tikiuosi, įveiksime tai. Dabar man pasakė pasiskambinti kitą savaitę ir suderinti procesą su auklėtoja.

Privalomo sveikatos tikrinimo šį kartą neprireikė, nes ministerijos įsakymu visos pažymos buvo pratęstos nuo praeitų metų. Tad Lukas savąją jau turi. Kita vertus, norėčiau patikrinti dantukus ir pasidaryti bendrus tyrimus, tačiau kažkaip privengiu gydymo įstaigų, jei nėra būtina.

Kaip Lukas ruošiasi darželiui? Kol kas bandau jam tiesiog kalbėti apie darželį, pasakoti, kad ten dirba geros auklėtojos ( džiaugiausi, kad Lukas gavo brolio buvusią auklėtoją, bet šįryt sužinojau, kad ji iš mūsų grupės perkelta), yra daug žaislų ir ten bus su kuo žaisti. Manau, jis nelabai mane supranta ir  kai klausiu, ar nori eiti į darželį, jis sako NE. Tiesa, ne jis sako labai dažnai. Tik paklausus, ar nori valgyti, atsako "noliu".
Einame ir pasivaikščioti į darželio teritoriją. Kol Lukas su mama, jaučiasi drąsiai ir jam patinka darželio kiemas su supynėmis. Bet pamatęs svetimas tetas (auklėtojas) iškart bėga slėptis man už nugaros. Kas keisčiausia, kad į dėdes reaguoja ramiau. Turbūt jam prie širdies vyriška kompanija. Net pagalvojau, gaila, kad mūsų darželyje nėra mokytojų vyrų.

Taip pat forsuoju puoduko reikalus. Lopšelio grupėje vaikučiai dar su sauskelnėmis, bet vyresnius vaikus auklėtojos jau nori matyti savarankiškesnius. Tad tikrai papriekaištauja. O su puoduku, mano manymu, vaikas turi susidraugauti tada, kai yra tam pasiruošęs. Namuose Lukas vaikšto su atprastukėmis, bet puoduko labai vengia.
Prieš metus laiko Lukas gan noriai sėdosi ant puoduko ir gal nelabai dar suprasdamas bet atlikdavo reikalus. Tačiau darželyje jį labai išgąsdino. Tiksliai situacijos nežinau, bet per tą trumpą laiką, kiek spėjome lankyti pernai, jis taip ir neapsiprato. Vieną dieną sulaukiau skambučio, kad vaiko neišeina nuraminti, liepė pasiimti ( buvau palikusi porai valandų). Tai va tą sykį jau verkiantį išsigandusį mano mažylį, nuvedė ant puoduko. Lyg būtų mažai jam to streso. Nuo tos dienos namuose jis pamatęs puoduką puldavo į isteriją. Nuspręndžiau nutraukti mokymus, nes tiesios buvo gaila mažiuko. O baimės tikrai jam buvo daug. Ne tik dėl puoduko. Net kai imdavau rengti į lauką, jis puldavo verkti, nes galvojo, kad vesiu į darželį. Prireikė beveik dviejų savaičių, kad jis nusiramintų ir suprastų, kad mama neves jo ten, kad mes tiesiog einame į lauką. Apie grįžimą į grupę tada nebuvo nei kalbos. Reikėjo laiko atsigauti. Nes sutriko ir miegas, būdavo labai irzlus, dažnai pabusdavo. Po to, be abejo, visokios peršalimo ligos ar dar kas nors. Galiausiai - karantinas. Po karantino vasara, o vasaros metu grupės yra sujungiamos. Auklėtojos pritarė, kad geriau nevesti vaiko į darželį, nes jam bus dar daugiau streso, juolab kad ir auklėtojos keisis, bus pavaduojančios.
Taigi, šį rudenį startuojame nuo nulio.
Dar vienas mane neraminantis dalykas - Lukas dar nekalba. Bent jau ne taip, kad kiti jį suprastų. Jis moka pasakyti mama, tete, atia, noriu ir dar kelis žodžius. Moka kelis žodžių junginius po du žodžius. Bet negali pasakyti, ko nori ( gerti, valgyti ir panašiai). Bijau, kad išsigandęs negalės pasakyti ir to, ką jau moka.
Tikrai norėčiau patarimų, kaip man su tuo tvarkytis, kaip jį padrąsinti, paskatinti, padėti.

Na ir dar vienas pasiruošimo aspektas: pirkiniai darželiui.
Turėčiau pagirti mūsų darželį Pasakaitė, nes tikrai niekuo rūpintis mums nereikia. Šventėms mums reikia turėti tik baltus marškinukus , baltas pėdkelnes ir češkes. Darželis turi teminius drabužius visoms šventėms ( ežiukų, nykštukų bitučių ir kitokie kostiumai, kaukės - nieko nereikia siūtis ar pirktis). 
Priemonių kūrybai ir pažinimui irgi yra. Jei tėveliai nuspręndžia, kad norėtų grupėje turėti dar kažką papildomai, susirenkame į biudžetą po kokius penkis eurus ir ramu. Vis dėlto, nupirkau priemonių užsiėmimams namuose. Kad turėtume panašią rutiną ir namuose. Irgi nepasakysiu, kad daug išleidau: spalvoti pieštukai, flomasteriai, guašas ir popierius - viską turime, nes turime vyresnį brolį. O Lukui tinka ir daug buitinių daiktų. Pvz., piešti galima su ausų krapštukais, su šakutėmis, pirštukais. Tiesa, Lukui pirkau būtent pirštukų dažus. Nes jie netoksiški ir labai lengvai išsiplauna. Iš esmės visi pirkiniai - atsargų papildymas.

Drabužiai didžiąja dalimi atkrito, nes daug ką perėmė iš brolio. Į darželį nupirkau ortopedines basutes, nes  Lukas visiškas meškakojis ir brolio batai jam tinka ne visi. Kuprinę paveldėjo iš brolio, net češkės tiko. Nupirkau tik pėdkelnes.

Rudeniniams žaidimams lauke nuprikau, manau, neblogą kombinezoną. Tiek striukė, tiek kelnės neperšlampančios ir vėjo neperpučiamos, striukėje yra išimamas pašiltinimas. Manau, tikrai puikiai tiks žaidimams lauke.

Dabar beliko laukti kitos savaitės ir susisiekti su  auklėtoja, suderinti atėjimą į darželį.
Pats darželis man labai patinka. Nors darželis valstybinis, drįsčiau teigti - vienas geriausių Vilniuje. Labai daug veiklos vaikams, daug renginių, auklėtojos labai stengiasi paruošti kuo įdomesnius užsiėmimus, vyksta įvairūs projektai. Turime darželyje saugaus eismo klasę su automobiliukais, kamuoliukų baseiną su laipynėmis po stogu, sensorines grindis, gamtos kampelį ir dar daug įdomių dalykų. Svarbiausia tik įveikti baimes ir neatimti to vaikiško noro viską pažinti.

Lukas iš tiesų yra labai žingeidus, jam reikia viską sužinoti, išmėginti, išsiaiškinti. Žaisti mėgsta savarankiškai, vienas, ir taip, kaip jam reikia. Tikiuosi, pradėjęs lankyti darželį atras daug naujų įdomių veiklų ir norės keliauti į darželį.