Įvairius žaidimus pristatinėjančiame tinklalapyje gameon.lt rašantis tėtis Artūras dalinasi savo įžvalgomis apie vaikams skirtas mobiliasias aplikacijas:
"Pastaruoju metu Lietuvoje apie vaikus kalbame labai keistame kontekste. Pamaniau, kad reiktų ir kitokių temų, tad šis skaitinys apie mūsų lyderystę.
Rimtai. Apie tai mes kalbame retai. Per retai. Pavyzdžiui pažvelkim į grožinę/lavinančią spaudą. Aš negaliu pateikti faktų, nes niekada jų nerinkau, bet keliaudamas dažnai apžiūriu parduotuvių, knygynų ir spaudos kioskų lentynas. Iš pirmo žvilgsnio nė vieni mūsų kaimynai nesukuria tiek originalaus turinio vaikams, kiek jo turime mes. Ne licencijuotų žurnaliukų, bet nuoširdžiai parašytų ir kokybiškai išleistų knygų ir knygelių, kurių kiekvienas puslapis išsiskiria puikiu ir šiuolaikišku dailininkų darbu. Lietuva ne tik kuria, bet ir eksportuoja turinį iki mokyklinio amžiaus vaikams, o tai, mano galva, reikšmingas mūsų savimonės rodiklis. Tėvystė/Motinystė mums ne paskutinėje vietoje — leidinių gausa reiškia, kad mes randame lėšų tiek turiningam laisvalaikiui su vaiku, tiek turinio kūrimui.
Pradėjau nuo spaudos, lyrinio nuokrypio vardan, bet iš tiesų kalbėsiu apie žaidimus. Šį tekstą įkvėpė krūva sutapimų, tačiau čia išskirsiu tik vieną. LT GameJam išvakarėse Lietuvoje nebuvo laikraščio ar kanalo, kuris nekalbėtų apie mistišką žaidimų kūrėjų maratoną. Visuomenės informavimo priemonės ne tik informavo, bet ir pasinaudojo proga tirti. Visi turėjo pašnekovų ir visi turėjo klausimų. Apie žaidimų kūrimą, kūrėjų iššūkius irgi klausė, bet tik kad išsaugoti reportažų nuoseklumą, tačiau daugumos pokalbių esmė slypėjo baubuose. Kodėl visi žaidimai smurtiniai? Ar žaidimai kenkia? Kaip apsaugoti jaunąją kartą? Užburtas ratas iš kurio sunku ištrūkti net kai pasakai, kad tiek Lietuvoje, tiek pasaulyje populiariausi šios dienos žaidimai nėra smurtiniai. Visi nori kalbėti apie Grand Theft Auto ir Call of Duty nepaisant to, kad abi šios frančizės turi dalintis šlove su Minecraft, FIFA, NBA ar Farming Simmulator serijų žaidimais.
Buvo ir platesnių klausimų — ar apskritai kas nors kuria žaidimus, kurie būtų naudingi vaikams? Išgirdęs tokį klausimą paprastai atsakai labai abstrakčiai — brangieji, mokslas teigia, kad žaidimai yra naudingi vaikams iš principo! Apie ką mes kalbame? Bet netrukus supratau, kad tai buvo nesąžininga Lietuvos žaidimų kūrėjų atžvilgiu. Kodėl? Ogi todėl, kad Lietuva kuria žaidimus vaikams. Jie nuostabūs. Jie lavinantys. O kas svarbiausia jie yra mažieji tėvų pagalbininkai. Lietuva kuria žaidimus, kurie sprendžia mažas, mažų vaikų ir jaunų tėvų problemas. Žaidimus, kuriuos pamilo ir pamėgo tėvai iš viso pasaulio. Ne tik tėvai — mokytojai, auklėtojai, nuomonių lyderiai, vaikų, su specialiais poreikiais, auginimu besirūpinantys ekspertai , na ir, žinoma, patys vaikai.
Pavyzdžiui Vilniuje dirbanti studija Pepi Play šią akimirką yra išleidusi 4 žaidimus vaikams — Pepi Bath, Pepi Doctor, Pepi Tree ir Pepi Ride. Pirmieji du žaidimai yra skirti vaikučių supažindinimui su higienos ir sveikatos rutinomis. Pepi Tree tiesiog nepaprastai gražus ir nuotaikingas nuotykis miške, o Pepi Ride mėgstamas dėl vaikams puikiai subalansuoto fizikos modelio, kūrybingumą skatinančių įrankių ir mielos atmosferos. Pepi nėra vieninteliai Lietuvos žaidimų kūrėjai, kurie dirba vaikams. Kažką vaikams nuolat, ar kartais sukuria ir kiti, pavyzdžiui: Pyjamas Apps, Apix, Tag of Joy.
Pepi čia išskyriau dėl keleto priežasčių, o pagrindinė jų — šie žaidimai padėjo mūsų šeimai. Vadinasi turiu istorijų kurias galiu pasakoti.
Pirmą kartą su Pepi Play žaidimu Pepi Bath susidūriau prieš porą, gal trejetą metų. Žaidimą pirkau ne vaikams, o sau. Tuo metu mano mano sūnūs buvo tinkamoje amžiaus kategorijoje (3 ir 5), bet jau žaidė rimtesnius žaidimus. Nemaniau, kad jiems bus įdomu. Vis tik pažaisti jiems teko, nes dičkis kategoriškai nesutiko savarankiškai valytis dantų, o mažius staiga nustojo kirptis nagus. Kas auginate vaikus, žinote, kad taip būna. Išaušta eilinis rytas ir sužinote, kad Jūsų vaikas daugiau niekada nesikirps nagų, kad jis leis muiluoti, bet neleis skalauti galvos, kad jis daugiau nebevalgys svogūnų, pomidorų, žirnių, saldžios paprikos ir krūvos kitų maisto produktų, kuriuos dar vakar taip mėgo. Kaprizai ateina, bet gyvenimas nestoja. Kas žino iš kur tie pokyčiai? Kartais atrodo, kad šie atkeliavo „iš lempos“, o tai sukelia erzelį. Kartais, juos gali lemti kažkokie nutikimai. Gal kirpdami nagus užgavome vaiką ir todėl jis daugiau jų kirpti neketina? Gal svogūnų nekenčia geriausias darželio draugas? Gal kažkas parodė po pleistru esančią žaizdą, dėl ko vaikas pasidarė išvadą, kad klijuojant pleistrą skaudės? Paprastai tokie staigūs pokyčiai ir dėl jų pasipilančios ašaros tiesiog išmuša iš pusiausvyros.
Žodžiu, gavosi taip, kad žaidimas, kurį pirkau tam, kad apžvelgti lietuvių darbus, tapo mano gelbėtoju. Jau po 10 minučių bendro žaismo mes turėjome sandorį, pagal kurį mažius karpė Pepi nagučius, o aš jo. Be triukšmo, be ilgų įkalbinėjimu ar aiškinimosi. Štai kirpk Pepės nagučius švelniai ir atsargiai, o aš darysiu tą patį. Paprasta kaip du kart du. Šiandien aš praktiškai neabejoju, kad pirmųjų dviejų Pepi žaidimų sėkmę lėmė būtent tai. Žaidimas, kuris padeda linksmai išspręsti, kad ir visiškai menką rūpestėlį, vėliau tampa pokalbių tema. Pokalbiai — geriausia rinkodara, bet tai dar ne viskas. Mano vaikai myli ir vertina Pepi žaidimus iki šiol. Kodėl? Ogi todėl, kad vaikai jaučia kas rūpi ir kas džiugina jų tėvus. Ta prasme palikti vieni maniškiai tikrai mieliau šaudys paukštukus ar šers saldainiais Nom-Nom‘ą, bet jei mes žaidžiame kartu jie vis dar prisimena Pepi. Turint galvoje, kad tie žaidimai skirti mažiams, o ir turinio juose nėra daug aš prieinu vienintelę logišką išvadą — vaikai paprasčiausiai prisimena emociją ir ji jiems brangi.
Taigi — atsakymas į klausimą ar yra žaidimų vaikams turėjo skambėti paprasčiau. Taip, yra. Pasaulyje tūkstančiai jų, o Lietuvoje kuriami vieni geriausių.
P.S.: Mano žiniomis Pepi Play ketina pirmą sykį viešai parodyti naująjį „Pepi Bath 2“ žaidimą, Klaipėdoje vyksiančio B.L.O.N festivalio metu. Jei būsite prie jūros — užsukite“.