Vėl greitu tempu pralėkė dar viena savaitė kartu su pirmuoju rudens mėnesiu. Paklausus ar nori į darželį, linksėdavo galvytę. Savaitgalį nupirkome paprastutį lengvą pigų keturatį balansinį dviratuką. Paklausus ar norėtų jį pasiimti į darželį, tai sakė, kad ne, čia - namie juo važinės, taigi liko namie balansinis, tai laksto kaip pasiutęs po darželio.
Pirmadienis ( rugsėjo 24d.). Ryte gražiai išvažiavome į darželį, džiaugsmingai nuėjome, bet sutikome verkiančią mergaitę iš grupės. Tada aišku ir Tajus užsikrėtė ašaromis ir buvo laaaabai sunku vėl atsisveikinti, vos nuėmiau jį nuo kaklo, net bučinuko jau nebedavė. Palikau vaiką padėjėjai ir pasakiau, kad kai pabus po pietų miegelio, man paskambintų ir atvažiuosiu pasiimti vaiko. Nesulaukusi skambučio, parašiau žinutę padėjėjai kaip sekasi Tajui. Iškart sulaukiau skambučio, kad Tajus pabudęs, pamiegojo 50 min. ir dabar ramiai guli. Net nustebau kaip jis taip ramiai guli pabudęs. Nuvažiavau paimti 15 val., jau buvo pradėjęs verkti. Auklėtoja padavė išplautą bodžiuką, paklausus ar apsipylė, tai tik palinksėjo ir atsiprašė, kad negali kalbėti, nes daug reikalų, tvarkymosi, nes komisija ateis tikrinti. Daugiau nieko nesužinojau kaip vaikui sekėsi darželyje.
Antradienis (rugsėjo 25d.). Vėl sunkiai liko darželyje. Verkė jau ir iš namų išvažiuojant, viduje ir keičiantis batukus. Pamatęs padėjėją, nuėjo su striuke net jos apasikabinti. Padėjėja paėmė Tajų ant rankos ir nunešė į grupę, paklausė ar ryte valgė, jis atsakė, kad valgė, bet dar verkė. Iškart vėl sakė tepu tepu. Pasiūlė atvažiuoti 15 val, ir atsisveikinome su vaiku. Jau buvo grįžusi ir kita auklėtoja ir atsivedė savo pipiriuką į grupę. Tajus sakė užmigo pietų miego, bet po 15 min ar pusvalandžionemiegantis auklėtojos vaikas prižadino. Pietų nemiegas tęsėsi visą likusią savaitę. Sakė Tajus sėdi lovytėj, maskatuojas, nuspardo vis kaldrą, pazyzia, bet pagrinde ramiai sėdi. Matyt paėmė pavyzdį iš auklėtojos vaiko ir nusprendė, kad galima nemiegoti. Tikiuosi nieko neišsigando ir miegas susitvarkys. Savaitgalį susitariam dėl miego ir miega.
Pirmą kartą einant į valgyklą Tajus jau šaukė Niam daržely. Pavalgė tik šiek tiek sriubytės. Vėliau vakare buvo tėvų pirmasis susirinkimas. Pirmiausia vyko salėje visų grupių tėveliams su direktore, o vėliau persikėlė į susirinkimus su savo auklėtojomis. Aptarėme pinigėlių klausimus, tėvelių klausimus ir skubėjome namo. Vyro buvau prašiusi nusiimti anksčiau nuo darbo, tai jis liko namie su Tajum. Susirinkimas užsitęsė, o vaikas namue jau pasigedęs mamis buvo ir sakė tėtukas, kad gerą pusvalandį praverkė.
Trečiadienis praėjo kaip ir kitos dienos, be miego, su trupučiu pietų maisto ir su skaudžiu atsiskyrimu ryte. Net išėjimas į lauką nedžiugino, sakė lauke rėkė net, buvo visą dieną neramus. Po to net ir gerklytę pradėjo kutenti. Bet auklėtoja sakė žiūrėt ir ryt atvest į darželį. Pasiėmiau Tajų iš darželio su vyro mama, tą dieną trumpam buvo atlėkusi į Vilnių. Tajaus močiutė pasakojo, kad kai kalbėjau su auklėtoja, vaijas idėmiai klausė ir vis pažiūrėdavo į mane, į auklėtoją, į mane vėl. Išėjus iš darželio kažkiek kosėjo vaikas, bet atsigėrė ir kosuliukas dingo. Nuvežėm močiutę į autobusų stotį ir grįžtant namo, pamačius žadėtus traukinukus, Tajukas užmigo mašinoje, bet pamiegojo tik 15 min., nes nepavyko perkelti į lovą.
Ketvirtadienis. Ryte pakosėjo, bet atsikosint. Sakė daržely nekosėjo, keliskart tik, bet po darželio aš buvau užrašius vaiką pas gydytoją mūsų, kad man ramiau būtų ir nenueitų kosuliukas kur į plaučius. Pas gydytoją Tajus jautėsi savas. Dūko koridoriuje, o kabinete iškartnulėkė prie spintutės, kur sudėti žaisliukai. Atsidarė ir pradėjo tyrinėti, mašinytes, dviratukus ir kitus žaisliukus. Kartais pakviesdavo ir mane prisijungti, bet šiaip pats su savim puikiai žaidė. Nesuprantu kodėl Tajys daržely dar nesidomi žaisliukais ir nežaidžia, kodėl taip sunkiai prasilaužia. Dar vis užstrigęs stebėtojo ir zyzlio fazėj. Namie niekada nebūdavo zyzlys.
Tiesą sakant ketvirtadienis Tajui buvo nebloga diena ir daržely. Auklėtoja , kuri turi panašaus amžiaus sūnelį sugebėdavo sudominti Tajų, vis prašo jo padėti jai ką nors, sumasto kaip gali pavaikyti Tajų. Kai pasiėmiau jį, tai tipeno paskui padėjėją ir atsisukęs ir persikreipęs stebėjo ką vaikučiai daro. Ši auklėtoja pagyrė ir sako vyksta adaptacija. Visai kitas nuotaikas perteikia ir daug optimistiškiau žiūri, nes kita auklėtoja pavargsta gal greičiau, nemoka žaidimais sudominti, tik istorijom, kažkaip Tajus jos labiau privengia nors ir kaip ji stengiasi su juo susidraigauti.
Poliklinikoje sekėsi neblogai, vaikas leidosi paklausomas, gydytoja patikrino gerklytę, sakė šiek tiek paraudusi, rekomendavo ledinukus ant pagaliuko, kurių aš jau ir buvau nupirkusi. Taip pat ir sirupiuko nuo kosulio, kurio irgi hau turėjau. Sakė neverta duoti biuletenio, jei užkils temperatūra, tada jau reikės gydytis namie, o dabar nieko blogo ir neužkrečiama, nėjimas į darželį tik pasunkintų adaptaciją ir taip sunkią.
Penktadienis. Atėjus į darželį ašaros prasidėjo pamačius, kad išeina padėjėja nuvesti savo vaikutį į jo grupę, o pamačius ateinančią vyresnę auklėtoją dar graudesnis verkimas. Tądien vėlvaikas nemiegojo, bet užtat per pietus suvalgė visą sriubą pasimirkydamas duonytę į ją. O vakarienei valgė šiek tiek omletuko su žirniukais. Nu va, šaunuolis, pasiėmiau jau iš darželio 16:30. Atvažiavau anksčiau, tai palaukiau mašinoje, nors galėjau ir anksčiau pasirodo paimti. Sakė, kai ateidinėdavo kitų vaikų mamos, Tajys jau nervavos, sakė pirmyn atgal vaikščiodamas trypė ir šaukė MAMA MAMA. Pamatęs mane net graudenos.
Kadangi daržely pavalgė, leidau lauke pažaisti prie namų. Sulaukėm tėtuko ir ėjome namo. Šeštadienį praleidome namie ramiai su trumpu pasivaikščiojimu mūsų parke. Pietų miego namie išmiegojo 3 val. Sekmadienį neatsispyrėme gražiam orui ur nuvažiavome į obuolių šventę prie Belmonto. Taip rudeniškai gražu. Tėtukas sudalyvavo ir obuolių lupimo rungtyje vienoje komandoje su Alekna, o mes buvome palaikytojai. Paragavome skanių obuolių, pasivaikščiojome, pamatėm arkliukus ir grįžome namo. Nuėjome pietų miegučio, nenorom, bet susitarėm. Išmiegojo 2 val.
Pirmas mėnuo praėjo su sunkia adaptacija, tikiuosi spalis prasidės daug lengviau ir jau eisime noriai į darželį, žais, mųegos, valgys, dalyvaus kurybinėse veiklose su kitais vaikais ir mama galės ramiai grįžti į darbą :)
Ačiū 🌷. Kažkada vistiek prasilauš ir žais daržely. O laikas bėga greitai, tikiuosi tuoj džiaugsimės
Sėkmės, kuo greičiau įprasti ❤Gražios nuotraukytes👍Ir vietos matytos🌷