Kai tik gimė Kajus, akušerė pasakė, kad kopija - mano tėvukas (akušerė yra mano vyro teta, tad pažįsta mano tėvą).
Kajui augant visi pastebėjo, kad sūnelis labai panašus į mano tėvą.
Visi, kas tik pamato juos abu, sako, jog senelio kopija, net juokavo, kad gal čia mano tėvo vaikas, o ne mano.
Manau, kad Kajus taip panašus į senelį, nes aš panaši į savo tėvą, tik esu šviesių plaukų ir žydrų akių. Tad Kajus panašus kažkiek ir į mane.
Ir štai paskutinė nuotrauka, daryta per Velykas - du neišskiriami draugai, vienas kitą be galo myli. Kai tik Kajus pamato senelį, iškart juokiasi ir tiesia rankas. Kai išgirsta senelio balsą per telefoną, juokiasi.
Rasa Karlonienė
