Mano dukrytei 6,5 mėnesio, tačiau ji nemoka būti viena, t.y. nėra savarankiška.
Anksčiau apie tai net nesusimąstydavau, tačiau prieš kelias dienas buvo užsukusi draugė, ilgokai svečiavosi ir labai stebėjosi, kad aš tiek daug laiko praleidžiu su mažyle.
Draugė minėjo, kad savo vaiką įdėdavo į lovytę, apkraudavo žaislais ir ramiausiai dirbdavo savo darbus. O man taip nepavyksta... Gal per daug pripratinome, kad visada mato šalia suaugusį žmogų, gal per daug dėmesio skiriame dukrytei?
Beveik niekada jos nepaliekame vienos. Jei reikia kažką padaryt, pasodinam į kėdutę, nusinešame, kur reikia ir kartu „darbuojamės“.
Mūsų mergytė visada mus mato. Viena pažaidžia dažniausiai tada, kai atsibunda. Jai užmigus į lovytę įdedame žaisliukų, kad atsibudus rastų ir galėtų pažaisti. O visą likusį laiką leidžiame kartu: kalbamės, žaidžiame ir t.t.
Kaip elgiatės jūs? Ar ilgam paliekate vaiką vieną? Kaip ugdote savarankiškumą?
Iš anksto dėkoju už patarimus.
Rasa (vilira)
rainiukas