Mano dukrytei 6,5 mėnesio, tačiau ji nemoka būti viena, t.y. nėra savarankiška.
Anksčiau apie tai net nesusimąstydavau, tačiau prieš kelias dienas buvo užsukusi draugė, ilgokai svečiavosi ir labai stebėjosi, kad aš tiek daug laiko praleidžiu su mažyle.
Draugė minėjo, kad savo vaiką įdėdavo į lovytę, apkraudavo žaislais ir ramiausiai dirbdavo savo darbus. O man taip nepavyksta... Gal per daug pripratinome, kad visada mato šalia suaugusį žmogų, gal per daug dėmesio skiriame dukrytei?
Beveik niekada jos nepaliekame vienos. Jei reikia kažką padaryt, pasodinam į kėdutę, nusinešame, kur reikia ir kartu „darbuojamės“.
Mūsų mergytė visada mus mato. Viena pažaidžia dažniausiai tada, kai atsibunda. Jai užmigus į lovytę įdedame žaisliukų, kad atsibudus rastų ir galėtų pažaisti. O visą likusį laiką leidžiame kartu: kalbamės, žaidžiame ir t.t.
Kaip elgiatės jūs? Ar ilgam paliekate vaiką vieną? Kaip ugdote savarankiškumą?
Iš anksto dėkoju už patarimus.
Rasa (vilira)
labai ačiū visoms mamytėms už komentarus ir patarimus 😀
jei vaikas pageidauja būti su manimi, tai aš ir būnu, nes man būtų skaudu tokį mažiuką palikti vieną su žaislais lovytėje, juk jis dar nemoka pats žaisti, reikia užsiimti su juo, o kada paaugs ir pats norės vienas žaisti, tai tikrai netrukdysiu.
Manoji mazyle 6.5men ivairiai buna. Rytais daznai megsta viena pazaisti loveleje,jai pridedam zaisliuku. Po to kaip kada, pastebejau jei buna gerai issimiegojusi jinai mielai zaidzia viena, jei ne megsta kad su ja kas nors pastoviai butu. Megstam mes aplinka pakeitalioti t.y kartais isnesu i vyresniojo kambari, apkraunu zaislais,jai vel kazkas kitko, visai idomiai...
taip, ir aš pritariu, kad su vaiku reikia kuo daugiau būti, bet norisi šiek tiek laiko skirti ir sau 😉 manoji, kad ir žaidžia su kokiu žaisliuku nauju ar primirštu senu, bet vis tiek žvalgosi, ar tikrai kas nors kambaryje yra.. vos tik nebemato, tai jau ir nerami darosi... Gal, kai pradės geriau ropinėti ar vaikščioti, gal tada pati iš paskos ateis, tada jau mes ją gaudysim 😃
pritariu, daugumai cia pasisakiuisu, kad ka idesi i vaika, ta veliau ir turesi...bet tai nereiskia, kad su vaiku turi kalbetis 24h per para(na neskaitant ta laika kai jis miega)...,zaist su juo ir pan... mano manymu, vaikas turi moketi zaisti ir vienas..budamas vienas vaikas tyrineja aplinka savarankiskai, mokosi ciausketi, atkartoja tai, ka girdejo kalbant artimuosius(bent mum taip buvo) o be to, juk mama turi tureti bent minutele ir sau😉
Mano 5 men. vaikas irgi kaip ir daugelio cia rasiusiu reikalauja daug demesio, retai kada nori but vienas paliktas. Ir visiskai pritariu satoshyte, kartais reikia vaikui siek tiek pabut ir vienam, bet kad kaip kitos mamos numeta vaika, apkrauna zaislais arba dar ir i vaikstyne visai dienai ikisa , tai man nesuprantama, ka tas vaikas ismoks, juk su juo reikia uzsiimti, ypac iki 3 metu tai yra svarbu, kaip sakant "ka pasesi, ta ir pjausi".
stengiuosi palikti savo dukryte ir viena, nes, mano nuomone, vaikelis po truputi turi mokytis savarankiskumo. Pastebiu, kad kartais jai patinka pabuti vienai, patyrineti žaisliukus, su jais kalbetis. Kitavertus istisai vienas paliktas vaikelis nesilavins, nesivystys jo socialiniai igudžiai. Manau kad bendrauti, sneketis, pasakoti, reikia kuo daugiau.
Maniskis iki metuku mokejo zaisti vienas.Uzsizaisdavo pusvalandziu ir daugiau,bet dabar jam reikia draugo-mamos.Vienas zaidzia tik kelias min.Matysim kaip bus toliau...
mano Martynas labai temperamentingas vaikas pastaruoju metu ant ranku prasos ☹
Na net nezinau mano Mantas irgi nesipraso labai ant ranku irgi lovoje vienas kuiciasi😀
Mūsų lėlytei (4 mėn.) irgi dėmesio reikia oi kiek daug 😀 moka pažaisti lovelėje viena gal 10 minučių, kėdutėje pažaidžia ir pusvalandį, bet geriausia kai mus mato 😀 gal ir patys taip pripratinome, nes nuo pat gimimo užmiegam kartu, pabunda mus mato, visą laiką šnekam, šokam, dainuojam, sportuojam kartu 😀 taip, vienai ką pasidaryti sunku, bet kasdien vis įgundu ir daugiau pasidarau 😀 o dėl to kad esu beveik 100% dukrytės, tikrai bėdos nematau, kada dar jai tiek manęs reikės kaip dabar 😀 juk vėliau pradės ropinėti vaikštinėti, lankys daržiuką, tada jau bus ir draugų ir jau taip dainų nebetrauksim kaip dabar 😀 dar ir nuo jos nuotaikos priklauso, kartais tik trypia ir rankytes tiesia, kad paimčiau, o dabar skaitau straipsnius, o ji sau duodasi kėdutėje, rankas graužia 😀
mano yra 1.8 men ir jam nesvarbu, kad vaiksto, mama turi zaisti kartu ir taskas😀. ir tik visai nesenai pradejau namu darbu dirbti viena, nes jis budavo ant ranku, ir kartu darbuodavomes, ypac siurbdavome,ne nebandyk pastatyti ant zemes
tai ir aš jau įpratau viską daryt su viena ranka 😃 gerai, kad dar nedaug sveria, tai net nežinau kaip būtų tada 😉 matau, kad ne aš viena taip "vargstu". jau buvau neišsigąstanti, gal tikrai jau protas pavažiavo, kad tiek dėmesio skiriu 😃 gerai tau, erkule 😉
laukiu nesulaukiu kada pradės vaikščioti, nes dėmesio reikalauja tai ohoho 😃 gal tikrai, kai pati pajus judėjimo laisvę, tai mūsų tiek nebereikės 😉
mūsų Dianai jau 7mėn su truputuku, jau ropinėja, bet vienos palikti negaliu net lovytėje. Jai visuomet reikia kompanijos, net žaidžiant, todėl visus darbus tenka dirbti viena ranka (ant kitos įsitaisiusi panelė), o kurių taip nudirbt negaliu tiesiog laukiam grįžtančio iš darbo tėčio. Mėginau pratinti pabūti vienai, tačiau nuraminti įsiverkusią daug sunkiau nei kartu su ja dirbt ir labai jau jos gaila būna. Taigi manau paūgės ir viskas pasikeis
Pritariu juratux, kad nuo vaiko priklauso. Mano dar maža - 6 mėnesių nepilnai, bet visko būna. Aš su ja visur: paskaitos, miestas, parduotuvė... visur visur... žaidžiu, šnekinu, tampausi. bet būna akimirkų: niurkyk neniurkius, rodyk gražiausias grimasas - ji nereaguoja: šypteli ir toliau į kokį žaislą dėmesį nukreipia. Susiprask: "Turiu reikalų".
mano vaikas visur kartu su manimi ir nezinau, kaip ji ipratinti zaisti viena, nes jis nori, kad zaisciau kartu. buna, kad minute kita vienas uzsiima, bet tuoj atbega ir tempiasi kartu. turbut priklauso nuo vaiko, nes kitu vaikai ziuriu megsta vieni uzsiimti, tevai zaidime nereikalingi, o mano, tik pabandyk palikti, tuoj suzinosi, koks galingas jo balsas😃
cia tikrai priklauso nuo vaiko! as tampydavausi maza,visad su savimi jos supamoj kedutej,is akiu nepaleisdavau,net mama man sakydavo- oi tu ant savo galvos taip prisipratinsi 😃 o tik ismoko vaikscioti ir as jai nebreikalinga,pati sau seimininke 😉 eina tvarka daryti,savo reikalais uzimta,tik kai pavargsta tai ateina ,kad pasiglostineciau,arba arbatos tuscia buteli atnesa,,kad padaryciau dar. O man taip norisi su ja pazaisti 😃
sveikute, vilira, na musu maziukui jau 7men, ir galiu pasakyti jis tikrai savarankiskas, daug laiko isbuna vienas..mano nuomone, cia kaip vaikutis pripranta nuo pat pradziu...jei visada ji kazkas kalbina, su juio zaidzia, jam smagu...O kai to negauna, kogel neissireikalavus?pazistu tokiu mamu, ir tokiu vaikuciu, man tai butu be proto sunku..toddel nuo pat pradziu, maziukui leisdavome pabuti su savimi😀 sekmes!
man rodos, priklauso nuo pačio vaikiuko😉 vieni leidžia Jums užimti juos žaislais, o kt nea, nemanau, kad tai pripratimo reikalas, tiesiog vieniems vaikučiams reikia daugiau tėvų dėmesio ir viskas😉 pvz. mūsų mergytei jau 8mėn., tačiau ji net lovytėj viena nesėdi, visur ją tampomes, o kai paliekam trumpam močiūtei, tai būna didžiausios tragedijos😉 šiuo metu mes bandome pamažu rodyt savo aukseliui, kad galima pažaist ir vienai, bet tai užtrunka vos 1-2min.😉