Tyrimai rodo, kad nuo 1980-ųjų mažėja moksleivių motyvacija. Šiandien jau žinome, kad moksleiviai yra labiausiai motyvuoti pamokose, kuriose aktyviai dalyvauja, kuriose jiems duodamas pasirinkimas ir kur jie jaučiasi atsakingi už savo mokymo(si) procesą.
Ar mūsų mokyklos ir namai yra ta aplinka, kuri skatina moksleivių motyvaciją? Apie tai konferencijoje "Atsakinga tėvystė" kalbėjo edukologijos mokslų daktarė, „Vaikystės sodo“, „Karalienės Mortos mokyklos“ steigėja ir direktorė, kontekstinio ugdymo pradininkė Lietuvoje Austėja Landsbergienė.
Paaugliams mokykla yra darbas - tai, ką jie kasdien veikia. Jei mes patys neturime didelės motyvacijos lėkti į darbą, tikėtis to iš vaiko būtų naivu. Užsienio valstybėse atlikti tyrimai parodė, jog moksleivių motyvacija ir noras eiti į mokyklą vis mažėja. Taigi motyvacijos problema yra universali.
Kodėl motyvacija mažėja?
-nes vaikai nejaučia, jog turi galimybę rinktis (yra pasyvūs proceso dalyviai). Visi 6-mečiai nori eiti į mokyjklą, o į antrą klasę iš jų tenori eiti tik vienas iš dvidešimties.
-mokosi dėl testų (daug mokymosi atmintinai, o juk mes visi norime prasmės, kad kas nors atsakytų į klausimą, kam to reikia).
-paskendę rutinoje.
-neatsižvelgiama į konkrečius mokinius ir jų poreikius (mums reikia kūrybingų kritiškai mąstančių žmonių, o ne techninių vykdytojų). Mes turime atsižvelgti, koks konkretus vaikas ir kokie jo poreikiai.
“Nėra nieko labiau nesąžiningo, nei sąžiningas elgesys su skirtingais”, - pabrėžė Austėja.
Koks yra motyvuotas moksleivis?
-įsitraukęs (jam įdomu, kas vyksta jo pamokose, kokia yra užklasinė veikla, eina į šventes ir pan.)
-didžiuojasi rezultatais (ar mes mokome savo vaikus didžiuotis? Labai dažnai mūsų mokytojai pasako, kad išdidumas yra neigiama savybė. Tačiau nepainiokime išdidumo su arogancija. Aš noriu, kad mano vaikai būtų išdidūs. Aš noriu, kad mūsų vaikai sakytų “puikiai gyvenu”, kad didžiuotųsi tuo, ką daro..
-pritaiko tai, ką išmoko gyvenime (nes juos veda vidinė, o ne išorinė motyvacija, ne dėl to, kad reikia mamai ar mokytojai, ir visai ne dėl pažymių.)
-nori gebėti ir mokėti (žmogus nori būti žinantis, vertas, gebantis. Mes visi norime būti įvertinti. Vadinasi, visi startinėje pozicijoje turime gerą motyvaciją).
-jų geresni rezultatai
-rečiau netinkamas elgesys (pastebėjau, kad vaikai pradeda netinkamai elgtis, kai neturi ką veikti, kai jie nėra užimti).
-lengvai nepasiduoda (atkaklūs). Klysti yra normalu. Visi tai žinome, bet kai suklystame, esame baudžiami, aplinka baudžia arba mes baudžiame vaikus. Jei yra vidinė motyvcija, nejauti laiko, neskaičiuoji jo, mes norime, kad tokie būtų mūsų vaikai.
-ieško įvairių galimybių (motyvuotas vaikas savanoriauja, dalyvauja pilietinėje veikloje, daro kažką daugiau. Lietuva susiduria su tokia bėda - mes turime labai mažai savanorių lyginant Europos Sąjungos vidurkį. Pas mus žmonės nieko nedovanoja, nes galvoja, kas man už tai).
-ne tik išmoksta, bet ir supranta (giluminis išmokimas)
-sąmoningas pilietis (toks, kuris turi savo tvirtą stuburą, kuris turi savo nuomonę ir geba ją apginti, kuris vadovaujasi vertybėmis ir yra atsakingas).
Vaikas+tėvai+ ugdymo įstaiga
-kūrybiškumą skatinanti aplinka (svarbu, ko vaikas nori. “Kaip tau atrodo?” - kiek dažnai to klausiame savo vaikų).
-pasitikėjimą savimi skatinanti aplinka (mes turime vaikus girti, mes turime jais džiaugtis, leiskite vaikams daryti, tegu jie suformuoja mokyklos tarybą. Dažnai mes norime už vaiką viską padaryti, leiskite jiems būti atsakingiems už kažką. Ir jiems tai labai patinka.)
-galimybė būti atsakingu.
Kas skatina motyaciją?
-tikėjimas, kad gali(u) Didelė galia slypi mūsų galvoje. Vaikas turi tikėti, kad gali.
-pagarbūs ir šilti santykiai (mes turime bendrauti su vaikais taip, tarsi jie būtų ypatingi.
-jausmas, kad aplinka yra sąžininga (paauglių motyvacija krenta, kai jaučia, kad su jais buvo pasielgta nesąžiningai).
-prasminga veikla (paaugliams svarbu jaustis, kad daro kažką ypatingo. Jei neatsakome į jų klausimą, kam to reikia, jie patys randa atsakymus savo grupuotėse, todėl, kad ten jaučiasi ypatingi, jaučia, jog turi bendrą tikslą ir atsakomybes.)
-pasirinkimo turėjimas (mes visada norime turėti galimybę rinktis - tiek vaikai, tiek suaugę).
-galimybė savarankiškai priimti sprendimus (mes turėdami daugiau patirties, žinome, kokios gali būti pasekmės. Žinome, kad negalima viršyti greičio, bet mes sąmoningai pažeidinėjame taisykles. Tad ką kalbėti apie paauglį. Šnekėkite su jais nuosekliai, taisyklingai, taip kaip yra. Nekurkite istorjų, nes vaikai jas išsiaškins.)
Ką gali tėvai?
-iškelti aukštus lūkesčius
-suteikti grįžtamąjį ryšį
-suteikti autonomiją (turite suteikti vaikams laisvę, nebaikite už vaikus mokyklos, palikite vakus ramybėje nuo 5-12 klasės)
-bendruomenė + bendras tikslas (mes kaip šeima turime turėti bendrą tikslą)
-kam to reikia? - aktualu
-saugi aplinka (kad jis nebijotų pasakyti, kas jam nesiseka, sukurkite aplinką, kurioje jis jaustųsi saugus, nebijokite humoro, ironijos).
-turtinkite vaiko pasaulį: pokalbiai, knygos, išvykos (vaikas turi jausti, kad jums jis rūpi).
-tikslas “čia ir dabar” (mes dažnai galvojame, ką padarėme su vaiku, arba galvojame ką padarysime, bet vaikas gyvena čia, šiandien, jam reikia jūsų šiandien. Vaikas turi iš mūsų imti, ne duoti.)
-PALEISKITE vaiką.
o kaip suderinti "iškelkite aukštus lūkesčius" ir "paleiskite vaiką"?