Bausmės, pasak psichologų, neugdo vaiko įgūdžių ir įpročio atsakyti už savo netinkamus poelgius ir veiksmus. Kai jūs baudžiate vaiką, jis tampa pernelyg užsispyręs, kartais agresyvus ir kerštingas.
Vaikas sukoncentruoja savo dėmesį "atsiskaityti" su tuo, kas jį baudžia ir negalvoja apie savo poelgio pasekmes. Tad psichologai pataria štai ką...
Tais atvejais, kai jūsų netenkina vaiko elgesys, nežiūrėkite vaikui į akis, nesakykite jam nė žodžio, elkitės taip, kad vaikas jaustų, jog jūs jį mylite, tačiau kartu ir suprastų, kad jo elgesys yra netinkamas ir jus supykdė.
Galite suskaičiuoti, kiek kartų per dieną vaiką pagyrėte ir apkabinote. Jei dažniau barate vaiką nei giriate – reikia skubiai pakeisti auklėjimo strategiją.
Kaip kalbėtis su vaiku:
-Griežtai pareikalaukite, kad vaikas taip nesielgtų, jei toks elgesys jūsų netenkina. Aiškiai pasakykite, kad mūsų šeimoje taip nesielgiama.
-Nereikia klausti vaiko (kaip dažnai tėvai daro): „kodėl tu taip pasielgei?“ Neverta. Geriau paparašykite vaiko išvalyti grindis, jei specialiai kažką išliejo. Svarbu, kad savo elgesio ir veiksmų pasekmes vaikas pats pajustų ir ištaisytų.
-Vaikui reikia ramiai paaiškinti, už ką jis baudžiamas, nerėkite ir negąsdinkite jo.
-Paaiškinkite, kaip jūs jaučiatės, kai jis neklauso. Sakykite, kad jūs labai nusiminusi dėl to.
-Neverta kalbėti apie draudimus ir bausmes, kurie bus ateityje.
-Galimas bausmių sąrašas ikimokyklinukui: laikinai neleisti valgyti saldumynų, žaisti mėgstamo žaidimo, eiti į svečius, sėdėti prie kompiuterio ar TV ir pan.
-Jūs galite paprašyti vaiko pasėdėti vienam kambaryje ir pagalvoti apie savo poelgį – tiek minučių, kiek jūsų vaikui metų. Pvz., penkerių metų vaiką palikite vieną kambaryje ne ilgiau penkias minutes. Atminkite, kad paprašyti vienam pasėdėti kambaryje - tai ne tas pats, kas užrakinti ir palikti vaiką kambaryje.
Kaip jūs susikalbate su vaiku, kai jis neklauso jūsų? Kaip elgiatės tokiais atvejais?
Viena mano didžiausių svajonių - atsisakyti bet kokių nuobaudų...bet kaip sakoma įpratimas yra antras prigimimas...
Oi dabar pas mus "ožiai" visame gražume. Greit prasideda ašaros iki isterijos, dėl nieko. Kaip pvz.: žaidė su balionu ir tėtis praeidamas jai jį atmušė, prasidėjo ašaros iki isterijos, nes ji norėjo žaist viena. Daug kalbamės apie tinkamą ir netinkamą elgesį, pasakoju kaip jaučiuosi aš kai ji blogai elgiasi. Akcentuoju, kad ji gera mergaitė, tik dabar jai kažko pikta ir pan. Niekada nesakom, kad jos blogos, sakom, kad netinkamai elgiasi.
O kovot bandom įvairiai, nunešam į kambarį pagalvot, neskaitom pasakos prieš miegą, jei vėluoja atsigult;neduodam šokolado.
Ir aišku viena bausmė už vieną netinkamą elgesį.
Labai labai stengiuosi nešaukt, bet kol kas sunkokai tai gausnasi. ☹((