Ir vėl rytas, jau net keturioliktasis. Birutei jis labai ypatingas. Ji nuo šiandien pradės skaičiuoti septynioliktąjį mėnesį. Ji jau didelė. Pati moka išsiropšti iš lovytės ir bėgti prie kalendoriaus, pasižiūrėti ką Nykštukas jai atnešė...
Tą ji ir padaro. Šį kartelį Birutė randa portugališkąją citriną, ji – panašaus saldumo kaip mūsų prekybos centruose perkami apelsinai. Birutė mėgsta po vieną skiltelę per dieną suvalgyti.
{pic:citrina}
Pradžioje ji pažaidžia, paridena, pamėto...Perskaitome užduotėlę: „Pasigaminti vainiką“. Oooo, šią dienelę privalėsime visi trys padirbėti.
Na, ką, užsidegame žvakutes, pasikviečiame tėtį ir kimbame į darbelį. Tėtis mums suriša su viela šakas, o mes su Birute per ta laiką iš putų polistirolo išpjauname širdelę. Šį darbelį dirbant Birutė įdėmiai žiūri, mokosi, kad vėliau viena mokėtų taip padaryti.
{pic:1}
{pic:2}
{pic:3}
Štai tėtis jau surišo, o mums su Birute beliko tik papuošti. Tą mes ir padarome. Papuošusios pakviečiame tėtį – jam belieka tik pritvirtinti prie sienos. Pritvirtina.
{pic:4}
{pic:5}
{pic:6}
Štai mes jau laisvi ir galime vykti į miestą, nusipirkti pašto ženklų ir vokų.
Mama Gintarė su šeimyna
Gintarep