Kiekviena šalis turi savo tradicijų švęsti Jonines, bet daug kas sutampa, nes Joninės - tai ugnies, vandens ir žemės šventė. O apie tradicijas žinau ne iš knygų.
Mano mama suomė, ji pasakojo, kaip švenčia suomiai. Tėvas ir vyras - rusai. Turiu draugą daną, kuris atsiuntė nuotraukų iš Joninių ir papasakojo, kaip jie švenčia. O Ispanijoje gyvena vyro teta, pas kurią jisai buvo ne kartą ir matė, kaip jie švenčia Jonines savo šalyje.
Tad apie Joninių tradicijas ir papročius papasakosiu iš sukauptų žinių.
Joninės Rusijoje
Ivan Kupála - vidurvasario šventė yra pagoniškos kilmės. Kupolių šventė (kai išvakarėse merginos eina rinkti žolynų - kupoliauti) yra kilusi nuo slaviško žodžio "kupatsa".
Vidurvasario diena alsuoja ritualais, susijusiais su vandens, ugnies ir prieskoninėmis žolėmis. Didžioji dalis Kupolių apeigų atliekamos naktį.
Rusijoje Ivan Kupala dienos išvakarėse mergaitės eina prie upių ir plukdo vainikus su uždengtomis žvakėmis. Jei vainikas nuskendo iš karto, reiškia, kad sužadietinis jos daugiau nebemyli ir jie nesusituoks. Kurios vainikas ilgiausiai plaukioja, ta bus laimingiausia, o kurios ilgiausiai dega žvakė, ta mergina gyvens ilgą ir turiningą gyvenimą.
Joninės Suomijoje:
Jei esate lankiusios Suomijoje, žinote, kad šios šalies gyventojai nėra temperamentingi. Niekada niekur suomiai neskuba, bet tuo pačiu metu negali sau leisti vėluoti. Jų punktualumas yra raktas į sėkmę, o emocijų stoka - gero tono ženklas. Tačiau yra dienų, kai suomiai pamiršta apie visus savo principus, kaip sakoma, švenčia iš širdies kaip priklauso.
Jonines švenčia birželio 23 d.
Joninėms suomiai ruošiasi iš anksto, maždaug prieš savaitę. Tuo metu miesto gatvės papuošiamos beržų vainikais. Jų yra visur - bažnyčiose, parduotuvėse ir namuose. Ir jeigu šeimininkas papuošė savo namą vainiku, bet kas gali užeiti pas jį į sviečius ir nebus išvarytas.
Suomijoje Joninių šventinė atributika yra beržas. Vaikinai anksčiau darydavo iš beržo žiedus ir piršdavosi. Iki šiol išliko ta tradicija. Vienišos merginos gali surasti meilę burdamos.
O šventės pagrindinis akcentas - sudeginti kokią nors iš dviejų beržo šakų sukurtą figūrą. Suomiai per Jonines kepa blynus ir dešreles.
Joninės Danijoje:
Sankthans - Šviesos šventė.
Anksčiau daugelis Danijos gyventojų Joniniš išvakarėse skubėjo prie "Šventų šaltinių" pasigydyti ligas ar tiesiog pagerinti savo sveikatą. Yra 618 tokių šaltinių, kurių daugelis turi gydančių galių. Žmonės skubėjo į Sankthans šventę, buvo manoma, kad vanduo įgauna didžiausią gydomąją galią - per trumpiausią naktį vieną kartą per metus.
Prie gydomojo šaltinio palikdavo dalelę "savęs", t.y. savo seną drabužį ar avalynę, todėl po šventės prie tokių šaltinių buvo kalnai senų drabužių. Jie buvo panašūs į sąvartynus.
Dar danai manė, kad šią naktį visi augalai irgi įgauna magiškų savybių. Tampa arba gydomieji, arba, atvirkščiai - nuodingi. Kaip ir Lietuvoje, merginos eina į mišką ieškoti paparčio žiedo (meilės).
Aišku, neapseina Joninės be laužo, ant kurio sudeginama Raganos šmėkla.
Joninės Ispanijoje:
Ispanijos Joninių (San Juana) pagrindinė atributika - fejerverkai. Visą naktį per Jonines miestai švyti skirtingomis šviesomis nuo fejerverkų. Dar ispanai geria šampaną Joninių naktį ir kepa Sosa. Sosa - tai pyragas, kuris gali būti ir saldus, ir nesaldus. Svarbiausia, kad šio pyrago ilgis turi būti lygiai dukart didesnis už plotį.
Štai tokios mano žinios.
Būtų labai įdomu sužinoti, kaip kitos šalys švenčia Jonines. Gal kas buvote svetur ir šventėte Jonines?
Vika nedalivavau,tai ir neturiu 😀
lb idomu, aciu olenkai uz toki issamu pasakojima, vat tik foto truko😀