Kada vaikas pradeda eiti į mokyklą, išryškėja jo kalbinių įgūdžių galimybės ir skirtumai. O kalbiniai įgūdžiai labai svarbūs, nes mokytojai būtent kalbėdama moko vaikus. Iš kur atsiranda tokie skirtumai?
Vis daugėja įrodymų kokią didžiulę įtaka kalbos įvystymuisi daro kūdikių ir mažylių girdimas žodžių skaičius. Kuo daugiau tėvai kalba savo vaikams ir tiesiogiai su vaikais, tuo geriau jie geba mokytis žodžius.
Ši problema buvo nagrinėjama lyginant vaikus iš žemo socialinio ekonominio sluoksnio iki geriau gyvenančių. Žurnale "Psichologijos mokslas" Adriana Weisleder ir Anne Fernald pristatė tyrimą apie prasčiau gyvenančių ispanakalbių šeimas JAV.
Tyrime 19 mėnesių amžiaus mažylis nešiojosi garsą įrašantį prietaisą mažiausiai visą dieną. Daugelis vaikų šį diktafoną nešiojosi net keletą dienų nei buvo numatyta. Naudojant programą išanalizavus įrašus buvo ištirti visi žodžiai, kuriuos pasakė mažylis tomis dienomis. Taip pat buvo išskirta ar tai vaiko pasakomi žodžiai, ar juos jis tik girdėjo iš aplinkinių.
Kai mažylis buvo 19, o vėliau ir 24 mėnesių amžiaus tyrimais matuotas jo kalbos supratimas. Vaikas pasodinamas prieš ekraną ir jam buvo rodomi paveikslėlių poros su pažįstamais objektais (tokiais kaip šuo ar balionas). Jie girdėjo išspaniškus žodžius viename iš šių paveikslėlių ir buvo stebima, kiek mažylių ir kaip greitai jie pažiūrės į įvardintą paveikslėlį. Taip pat, 24 mėnesių amžiaus kūdikio tėvai žymėjo sąrašą kiek žodžių žino jų vaikas.
Buvo nustatyta, jog yra milžiniškas skirtumas kiek žodžių vaikai girdi savo šeimoje. Kai kurie išgirsta mažiau nei 2000 per dieną, o kiti - 15 000. Taip pat skirtumas ir konkrečiai vaikui sakomų žodžių skaičius - vieniems buvo skirta 1000 žodžių, o kitiems - 10 000.
Pagal 19 mėnesių amžiaus mažylio pasakomų žodžių skaičių galima jau pakankamai tiksliai prognozuoti koks jo žodynas bus 24 mėnesių. Taip pat patvirtinta, jog į įvardintus paveikslėlius geriau reagavo tie vaikai, kurie girdi daugiau žodžių šeimoje.
Taigi, kiek kalbėsite su mažyliu - tiek jis greičiau ir geriau išmoks kalbėti. O kai vaikas pradeda kalbėti pats, tėvai su juo kalbasi dažniau. Taigi ankstyvas kalbos ugdymas auga sulig laiku. O vėliau tai atsiliepia mokykloje.
kazin ar karbejimas turi tiek itakos, kiek ugdomoji veikla. Jei tevai kartu daro darbelius, kartu skaito knygeles, eina i visokius renginius, tuomet ir pleciasi kalbos akiratis. Tad su siuo straipsniu dalinai ir nesutinku.
manau, jei šeimoje mažakalbiai tėvai, gimus vaikui nepradės daugiau kalbėti, t.y. kiek jau natūraliai gaunasi bendrauti, tiek. o geriausias būdas plėsti vaiko žodyną, tai tiesiog skaityti knygas. ir tikrai labai skirtingi vaikai tampa - jaučiasi, kuriems tėvai skaito, ir kuriems ne.