Ignoto pažintis su darželiu

Ignoto pažintis ir mano laisvės valandos - toks sakinys geriausiai atspindėtų šio ryto įvykius.
⠀
Visą savaitę ruošėmės tam, kad šiandien bandysim lankyti darželį. Ir tai buvo geriausias sprendimas, kadangi nuo 09.01 labai sugriežtėja patekimo į ugdymo įstaigas taisyklės. Nelabai įsivaizduoju kaip tą mažą, išsigandusį ir dar pasauliu nepasitikintį sutvėrimą, tarpdury atiduoti nepažįstamam žmogui ir ramia širdimi pasitraukti.
⠀
Kėlėsi mūsų vyrukas šiandien puikios nuotaikos, nors gerokai anksčiau nei visada.
⠀
Ramiai susiruošė, papusryciavo ir pasišokinedamas keliavom link mašinos.
⠀
Visą kelią iki darželio jam kartojau, kaip kokią maldą, darželio dienotvarkę.
⠀
Ačiū Dievui jis jau kalba, samprotauja ir laiką suvokia bent kažkokia jam pažįstama įvykių eigą. Frazė "pasiimsiu, kai valgysi sriubą ir antrą" jam buvo kaip atskaitos taškas, kada laukti mamos.
⠀
Nuvykome. Į teritoriją įėjo linksmas, kartojo kaip gražu. Įėjo į rūbinę vis dar linksmas. Atsidarė grupės duris. Auklėtoja. Pirmas sustingimas ir įsitempimas. Sekundės. Jau l ūpa patempta.
⠀
Aukletoja puiki. Pritupė iki jo ūgio, akių kontaktas, bando kalbinti. Nesileidžia. Reikia mamos. Bandom toliau. Vedam giliau į grupę pas vaikus. Jie kviečia, rodo žaisliukus. Sėdam prie stalo. Jau plėšia man ranką, tempia, nepaleidžia.
⠀
Kaip išlaikyti pusiausvyrą neatstumiant, bet ir nesusileidžiant? Šaltas protas. Toliau kartoju maldą.
⠀
Pagaunu momentą - išeinu.
Girdžiu verkimą, širdį skauda, bet ne tiek, kad palūžčiau. Sparčiu žingsniu skubu iš grupės.
⠀
Išėjau. Turiu 3valandas. Jei ne koks force major. Po 30 min skambinu paklausti kaip jis. Nurimęs, bet nedrąsus. Dar po 30 min gaunu žinutę - pilnai atsigavęs, žaidžia, pažindinasi su vaikais, tyrinėja grupės aplinką.
⠀
Wow! Rado būdą nukreipti ašaras į veiklą, o jis susitvarkė su emocijom.
Atvažiavau kaip žadėjau, dar ir palūkėt teko, kol baigė pietauti. Atbėgo puikios nuotaikos ir pažadėjo rytoj grįžti.
⠀
Ar rytoj bus kaip šiandien? Vienas jis tik ir težino :)