Ignoto rytas prasidėjo įprastai. Didelių pokyčių nepajautęs atžygiavo tikrinti, ką ta mama virtuvėje pusryčiams gamina. Nusiprausęs, pasipuošęs, pavalgęs jis į jau jam įprasta ritmą - kelionę į jo "darbą".
O mamos rytas...džiaugiuosi, kad jau vakaras. Šiandien vos spėjau suktis ir tik 14 val suvokiau, kad aš taip nieko ir nevalgiau.
Atvykom į darželį, įteikėm auklėtojom gėlių, tiksliau iteikiau pati, nes vyrukas kategoriškai atsisakė tą daryti.
Viskas būtų neblogai. Jis jau perpranta, jau ir valgo pietus gan neblogai. Bet tas rytinis atsisveikinimas išmušė mane iš vėžių. Mes kiekvieną rytą kalbamės, kartoju, kad pasiimsiu, kada pasiimsiu. O jis kiekvieną rytą verkia ir beverkdamas atvemia. Nedaug, bet stemplė sudirgusi. Kasdien persirengiam, o aš išeinu su "kvapniu" maišeliu. Šis rytas ne išimtis. Nepaisant to, toliau jis įsivažiuoja per 15-30min ir jau tyrinėja, nagrinėja grupę, veiklose paskęsta ir puikiai leidžia laiką.
Šiandien jų darželio kieme vyko šventė. Vaikai klausėsi dainų, šoko. Mačiau auklėtojos video, kuriame mūsų įsidrąsinęs jaunikaitis puikiausiai lingavo į taktą.
Pasiėmiau jį pavalgiusį pietus ir mes skubėjome į sesės šventę.
O vakare, kaip ir priklauso, šventinis tinginys, skanėstai ir gardėsiai, dovanos ir seneliai svečiuose.
Su kokia šypsena Ignotas!?
Linkime Ignotui Linui spalvingų metų! 😉
Sėkmės ?