Šiais laikais didžiuosiuose miestuose būrelių gausa kartais net pribloškia - papildomų užsiėmimų yra ne tik mokyklinukams, darželinukams, bet ir kūdikiams. O kada juos verta pradėti lankyti ir kaip žinoti, jog vaikas jau jiems pasirengęs?
Socialinių mokslų daktarė, Klaipėdos universiteto docentė Reda Vismantienė dalinasi patarimais:
Renkantis laiką, kada vaiką leisti į būrelį ar kelis būrelius, svarbu keli momentai:
1) pats vaikas – jo polinkis konkrečiai veiklai, subrendimo, savarankiškumo lygis, komunikaciniai gebėjimai, kita vaiko veikla ir užimtumas (tai turėtų įvertinti tėvai prieš leisdami vaiką į būrelį);
2) pasirinkto būrelio ir joje vykdomos veiklos atitikimas vaiko amžiui, t.y. reikėtų tėvams (galima ir kartu su vaiku) aplankyti tą būrelį, pastebėti ten vykstančius užsiėmimus, taip pat galima aplankyti kelis panašaus pobūdžio būrelius, juos palyginti;
3) tėvams svarbu įvertinti savo galimybes, ypač laiko požiūriu – ar jie galės vaiką lydėti (nuvesti/nuvežti), leisti kartu su juo laiką būrelyje (jei kalbame apie mažus vaikus)? Ar neatsitiks taip, kad po kelių savaičių mama ar tėtis nebeturės laiko/noro, o vaikui tas būrelis patiks, veikla bus įdomi?
Dažnai tėvai mano, jog jų vaikai yra labiau subrendę negu jiems yra metų, todėl nori jog vaikai lankytų vyresiems skirtus užsiėmimus. Ar verta taip daryti?
Kiekvienas žmogaus gyvenimo tarpsnis turi savo prasmę, grožį, užduotis, kurias reikia įveikti, žinias, kurias svarbu įgyti. Todėl nereikėtų bandyti kažkokį iš šių tarpsnių sutrumpinti ar bandyti peršokti.
Nepagrįstas tėvų skubėjimas gali turėti neigiamos įtakos vaikui ateityje – nebejėgdamas dėl savo amžiaus suspėti su vyresniais, vaikas gali imti atsilikti (moksle ar kitoje veikloje), jam ta veikla pasirodys nebeįdomi, nešanti nesėkmes ar pan. ir jis tiesiog sustos.
Tačiau, ne mažiau pavojinga nepastebėti, jei vaikas gali ir lengvai atlieka vyresniems vaikams skirtas užduotis. Jei tokio vaiko nepaskatinsime, paliksime „prie mažiukų“, tai vėl gali atsitikti taip, kad jis ims bodėtis per lengvomis užduotimis, neįdomia veikla...
Tėvai, pedagogai turi būti tie žmonės, kurie pastebėtų ir laiku nukreiptų vaiką į tinkamą ir jo galimybes atitinkančią veiklą. Čia taip pat galimos konsultacijos su psichologais, ypač jei kalbame apie mokymosi mokykloje pradžią.
Ką manote apie užsiėmimus patiems mažiausiems kartu su tėvais? Dažnai sakoma, kad tai labiau pramoga mamai, o ne nauda vaikui. Gal užtektų namuose panašiai užsiimti?
Būreliai vaikams su tėvais – puiki pramoga tėvams, ir maloni veikla vaikams. Vaikai tokiuose būreliuose jaučiasi saugesni, tėvai turi galimybę įvertinti vaiko pastangas, pastebėti jo gabumus, o gal ir savo auklėjimo klaidas.
Namuose panaši veikla galima, bet tai jau būtų, pvz. mamos ir vaiko, veikla, o būrelyje tai – bendraminčių veikla, galimybė bendrauti su kitais vaikais ir tėvais, profesionalus vadovavimas, tinkamos konkrečiai veiklai priemonės ir kt. O ir paprasčiausiai – ar visada namie tėvai skirs laiko, kad kartą ar du per savaitę užsiimti su vaiku? Ar pakaks pedagoginių ar tam tikros veiklos atlikimo žinių?
