Holla Espania. III dalis. Valencia

Viešint ten teko ne kartą nuvažiuoti į Valencijos miestą, kuris yra trečias pagal dydį Ispanijos miestas.

Tai senas, dar romėnų statytas miestas, kurio senamiestis nerealiai gražus, su didingais pastatais, labai gražiomis bažnyčiomis ir fontanais.

Teisybę pasakius, senamiestyje vaikštant galima fotografuoti visus pastatus iš eilės, nes jų toks smulkmeniškas papuošimas, piešiniai, išskaptuotos detalės ir senovinės mozaikos, į kurias žiūrint net nesitiki, kad įmanoma sukurti tokį grožį rankomis be jokių mandrų instrumentų... 

Po Valenciją važinėja specialūs dviaukščiai autobusai turistams, tai ir mes sumokėjusios po 15 eurų juo važiavome. Mažoji nulūžo besikultūrindama, tad galėjau laisvai grožėtis miestu. Važinėjomės net 40 min.

P.S: Nuotraukytes,sudėjau į filmuką ;)

Po apžvalginės kelionės išlipome šalia bazilikos (S.I.Catedral De Valencia), kurioje yra padaryta daug altorėlių (kiekvienai religijai) Šalia kitame pastate - labai gražus altorius Marijos su kūdikėliu Jėzumi.

O, jau grožis neapsakomas, viskas spindi, tviska auksu, tiek smulkmeniškai padaryta, kad matyti net kiekviena siuvinėta detalė. Kadangi tuo metu buvo laikomos mišios, tad nedrįsau fotografuoti, bet nusipirkau šalia parduodama atvirutę ;) 

Toje pačioje katedroje yra  nuo senų laikų likęs bokštas, nuo kurio atsiveria visa Valencijos panorama, į kurį galima užlipti sumokėjus 2 eurus. Tai sumokėjome ir lipome...

Iš apačios neatrodė taip aukštai, tik 70 metrų... Jetus mano, tie ratuku besisukantys vis siaurėjantys laiptukai, galvojau, jau niekada nepasibaigs. Dar savo panelytę nešiau. Oi, nepavydžiu tiems vienuoliams, kurie kasdien ten po 3 kartus lipdavo varpais skambinti :D

Bet užlipus tai vaizdas pasakiškas - visa Valencija kaip ant delno...Beje, nulipti buvo kur kas lengviau ;)

Pasigrožėjusios nuėjome į šalia esančią aikštę, kurioje yra didelis fontanas, o aikštėje būdavo labai daug balandžių. Kai atėjome, nebuvo nė vieno, bet iš kažkur atėjęs berniukas tik pabėrė jiems lesalo ir susirinko nemažas pulkelis.

Tai Karolinai buvo džiaugsmo, nes jie visai nebijo žmonių. Ji specialiai lakstė per patį jų vidurį juos baidydama, bandė sugauti, paglostyti, bet bijojo sparnų mosikavimo.

Tai štai kokia mūsų pažintis su Valencijos miestu. Žinoma, dar daug ko nepamatėme, bet nieko, bus dar tikiuos proga atvažiuoti kitais metais, gal jau su praaugusia panelyte galėsime ir naktį apžiūrėti šviečiančius fontanus (pats įspūdingiausias prie Palau de Musica)

Korida dėl nesezono buvo restauruojama, o šiaip kiekvieną savaitgalį galima pažiūrėti kovas. 

Dar nežinojome, kad yra Fallos muziejus, kurį be proto noriu aplankyti, nes fajos - tai bene didžiausia valencijiečių šventė, kurioje būna pastotomos didžiulės skulptūros - jas šventei pasibaigus sudegina (tai lyg apsivalymo šventė). Kai degina skulptūras, visi verkia

Iš gėlių yra padaroma didžiulė Marija.

Internete radau labai fainą puslapiuką su fajų skulptūromis ir aprašymu, jei netingite, galite pasižiūrėti (beje, ir keletą foto iš ten, kaip pavyzdį nukopinau tinginėlėms:))  http://venividi.ru/node/4827

Fajerkom būti - tikras prestižas, žinoma, dalyvavimas nemažai atsieina, nes kostiumai labai brangūs (nuo kelių iki dešimčių tūkstančių eurų), o papuošalų kainos nuo 300 eurų. Kostiumai be galo gražūs, auksais siuvinėti. Las Fallos šventė būna kovo 15-19 d.

Tai tokia ta Valencia ;)

P.S: nepamirškite atvažiavę paragauti tradicinės paeljos, keptos lauke su dūmu kvapu, ir moliūgų spurgų, kurios yra pardavinėjamos visuose turgeliuose per šventes.

Juratux

Nuo MK: Ačiū, Jūrate, už puikų reportažą. Ech, ta Ispanija... ;) Norėčiau vėl į Barseloną nuvykti.