Prisipažinsiu, skridau pati pirmą kartą, dar tėveliui dėl darbo neišėjo atostogauti kartu... Karolinai nė 2 metukų nėra, ji labai aktyvus vaikas, vežimas, krepšys ant ratukų bei kuprinė...
Taigi iš LT išvažiavome naktį, gerai, kad autobusiukas patogus, šiltas, tad kelionę iki Kauno oro uosto mes skaniai prasnaudėme. Lėktuve panelytei irgi visai patiko, tik kai ausys užkrito, daviau saldainiuką, kurį belaižydama vėl užmigo.
Išlipus iš lėktuvo Barselonoje, mane apėmė šokas - mūsų naujas naujutėlaitis vežimas (pirktas specialiai šiai kelionei skėtukas) gulėjo su nulenktu ratu!!! Kad "važiuotų" reikėjo pakelti galą ir stumti tik ant priekinių ratų...
O dar reikėjo eiti susirasti, kur parašyti skundą. Susišnekėti sunku, nes šneka ispaniškai su trupučiu anglų, gerai, kad tik tiek, kad visi pasiruošę mesti savo darbus ir nepagailės rankom - kojom pabandyti paaiškinti, kur reikia eiti ir ką daryti :) Visa laimė, kad mus pasitiko uošvienė, kuri puikiai šneka ispaniškai ir perėmė iš manęs krepšius:)
Toliau sekėsi puikiai, Karolina, pasirodo, kelioninis vaikas sau ramiausiai sėdėjo žvalgydamasi pro langą bei klausė muzikos. Iš Barselonos važiuojant link Valencijos oras vis šiltėjo, kol palikome trumpomis rankovėmis ;)
Arčiau Barselonos daug žalumos, visi kalnai apaugę medžiais. Plyti alyvuogių plantacijos. Kuo artyn Valencijos, tuo žaluma retėja, medžius keičia palmės, apelsinų, mandarinų plantacijos, ryžių laukai bei nerealaus dydžio kaktusai.
Valencijoje mus pasitiko uošvis ir galų gale mus nuvežė į El Perello miestelį, kur galiausiai galėjome pailsėti po kelionės.
Kaip ir priklauso, "dovanų" atvežėme lietaus, nors prieš mums atvykstant uošvienė sakė, kad nelijo beveik 3 mėnesius... Pylė kaip iš kibiro su žaibais visą naktelę. Dieną išlindo saulutė, sutvarkė vežimuką, tai ėjome apsiprekinti.
Oho, čia tai galvosūkis, nes visos pakuotės nematytos, prirašyta tik ispaniškai. Pienas stovi ne šaldytuve, o ant lentynos kažkokie nematytos sauskelnės ir tt. Radau ir Huggies, bet, deja, nebuvo kelnaičių, tad išbandėme naujus - Dodot, kuriais tikrai nenusivylėme.
Oras fantastiškas +26-28, tai ėjome pasivaikščioti po miestelį. El Perjo nedidukas, jaukus, kurortinis miestukas prie jūros. Iki jūros eiti tik 5-8 min.
Vasaros sezonu žmonių pilnos gatvės kaip Palangoje, o diskotekos tęsiasi iki pat ryto. Na, o dabar tai tvyro ramybė, dar jų įprotis nuleisti lauko žaliuzes...Tai išvis neatrodo, kad kas gyventų, o per siestą uždaromos net ir parduotuvės.
Visas gyvenimas prasideda tik sutemus vakare, tada visi sulenda į barus susitikti su draugais, giminėmis ir vakarieniauti.
Nors miestukas nedidukas, bet vaikų aikštelės sutvarkytos nepriekaištingai.
O čia buvome nuvažiavę į tokį botanikos sodą, kuriame auga visokios palmės, kaktusai ir daug daug visokių visokiausių augalų.
Uošviai nuomoja tokį "a la" kotedžo tipo butuką, per 3 aukštus su didžiule terasa ant stogo, tai ten buvo mūsų mėgstama vietelė vakarais pasikepti barbekiu, atsigerti vyniuko ar netgi pažaisti.
Karolina netgi miegodavo po atviru dangumi pokaituko ant jai specialiai išnešto čiužinio. Beje, jai labai patiko oras, išmiegodavo pokaituko net po 4 val., tai tekdavo žadinti, kad dienos su naktim nesumaišytų :D
O jūros gėrybes kirto pilna burna kaip tikra ispanė.
Žinoma, neatsisakė ir pabraidyti jūroje.
Mano, lietuvės akimis, net keista - vanduo šiltas (pas mus toks per kaitras būna), o ispanai vaikšto su megztukais, striukėm, rudeniniais batais ir į jūrą brenda tik su banglentėm paplaukioti su spec. kostiumais.
Tik vienas negerumas - labai nemažai medūzų, bijojau, kad nenusidilgintų.
Šiam kartui tiek..
Juratux
Gintarep