Prisijungiu ir aš prie projekto “Pradedu lankyti mokyklą”! Tiesa, man Eglė neduoda dovanų :) Prisistatau - aš esu viena iš svetainės redaktorių ir auginu tris dukras, kurių vyriausia Smiltė šiemet keliaus į pirmą klasę.
Apie Smiltę
Pirmas vaikas, vyriausia dukra kuri, greičiausiai, sulaukia daugiausiai spaudimo, griežtumo ir reikalavimų. Kaip ir daugelis mamų, nuo pusmečio jau tąsiau ją po būrelius, mokyklėles, baseinus. Eleonora beveik ketverių, bet dar nemačiusi jokios papildomos veiklos be darželio, o Smiltė jau buvo ir šokius lankiusi, ir muzikos pamokėles…
Smiltė yra lyg netyčia patekusi į mūsų šeimą. Jeigu ne antakiai paveldėti iš tėčio, pagalvočiau, kad sumainė ligoninėje - iki penkerių ji bijojo prieiti prie svetimų, niekad nepaiimdavo siūlomo saldainio, jei jį duoda ne mama, iki šiol sunkiai pasilieka automobilyje kol bėgu sumokėti už degalus. Ji niekad nepabėgs parduotuvėje, negrius ant žemės, nekels scenų. Sunku man ekstravertei suprast vaiką intravertą. Kol neturėjau kitų, galvojau, kad visi vaikai tokie… Eh, bet tokį tik po vieną duoda :)))
Vasarą Smiltė buvo "tikroje" stovykloje. Savaitę mokėsi jodinėti, miegojo namelyje su draugais, visas dienas nematė tėvų.
Apie mokyklą
Atvirai pasakius, aplink mane tvyro masinė isterija - kokią mokyklą išrinkti vaikui ir kaip į ją gauti vietą. Mes galvos daug nesukome - pagal gatvę (bent jau Vilniuje mokyklos skirstomos taip) priklauso Vytės Nemunėlio pradinė mokykla ir aš esu be galo daug gerų atsiliepimų apie ją girdėjusi.
Pasidomėjau būsimomis pirmokų mokytojomis, tai viena griežtesnė, kita labai gera, o trečia tiesiog normali. Nors sužinojau vardą ir pavardę taip ir liko neaišku pas ką pagal apibūdinimą patekome, bet man tiko visi variantai.
Pasirašėme sutartį su direktore, kuri pasirodė itin maloni, sužinojome mokyklos tvarką. Mokykla įsikūrusi Vokiečių gatvės kieme, vietoj sunaikintos didžiosios sinagogos buvusiame darželio pastate. Pastatas ne itin patrauklus, bet patalpos nors ir nedidelės gražios ir jaukios. Jau kelerius metus kalbama apie mokyklos iškeldinimą, bet įtariu, jog ją spės ir Olivija baigti, kol tai įvyks. Vienintelė “bėda”, mokykla neturi savo valgyklos, todėl per pietus vaikai lyg žąsiukai vedami į Salomėjos Neries gimnaziją. Na, iš kitos pusės privalumas - koridoriuose netvyros kotletų kvapas.
Po antros pamokos vaikai geria arbatą su savo atsineštais užkandžiais. Prailgintose grupėse - būreliai ir kitos veiklos.
Žinoma, pasvajoju apie privačias mokyklas, bet trys vaikai... Neįkandama. Valstybinėse mokyklose visų "sulyginimas", mokymo principai, kūrybiškumo slopinimas mane nervina, bet... teks atsigriebti namuose. Labai būčiau UŽ mokymą namuose, bet Lietuvoje tai dabar nebelegalu.
Apie pasiruošimą
Net ir ruoštis nėra ką labai daug. Kuprinę (ohoho kokią) Smiltė gavo gimtadienio proga iš senelių. Didelė, lengva, ne baisiai rožinė. Tobula.
Mokyklines prekes pagal sąrašą įsigijome prekybos centre. Parkerį gavo darželio išleistuvių metu.
Uniformą matuos pirmosiomis savaitėmis mokykloje visiems kartu. Tad labai džiaugiuosi, kad nereikės rūpintis apranga, tik pėdkelnėmis ir marškinėliais ilgomis rankovėmis. Ramu.
Na, dar trūksta batelių choreografijai ir aplanko dailės darbeliams.
Apie būrelius
Su draugais juokaujame, kad dėl būrelių kiekio nėra kada eiti į mokyklą. Smiltė jau baigė Algirdo muzikos mokyklos pirmą fortepijono klasę. Dar labai svajoja lankyti dailę, todėl galvojame apie užsiėmimus dailės mokykloje. Na, ir mano sąlyga - būtina viena sportinė veikla, todėl lankys baseiną.
Žinoma, labai norėtųsi leisti į matematikos “Menar” mokyklą, Robotikos mokyklėlę, kitus sportinius užsiėmimus ir skautus. Bet kur rasti laiko??? Ne tik jai, bet ir man, kad ją vedžiočiau…
Štai tokia mūsų pradžia, kurios su nekantrumu laukiame visi.
motinysteveza
floryte
mama ingrida
neri
Goda_Mamyciuklubas.lt