Mokyklose mažėjant mokinių, šios sulaukia mažiau lėšų ir turi mažinti mokytojų algas, juos atleisti arba tiesiog užsidaryti.
Pedagogų profsąjunga ragina atsisakyti dabartinio mokyklų finansavimo modelio pagal mokinio krepšelį, kai lėšų gaunama tiek, kiek mokosi mokinių.
Tačiau Švietimo ir mokslo ministerija krepšelių atsisakyti nežada, praneša LTV „Šiandien“.
Prieš moksleiviams susirenkant į mokyklas savivaldybių atstovai veria Švietimo ir mokslo ministerijos duris. Dalijamasi, kaip šalies mokyklose prasidės naujieji mokslo metai.
Didžiausia ir kelerius metus gilėjanti problema, anot savivaldybių, –mokyklose mažėjantis vaikų skaičius. Dalis klasių ir mokyklų uždaromos arba jungiamos. Kitos, kuriose sumažėję mokinių, tampa didžiausiu savivaldybių rūpesčiu.
„Savivaldybė turi galvoti, kaip išlaikyti tą mokyklą. Reikia skirti papildomų mokinio krepšelio lėšų, kad būtų apmokėti mokytojų atlyginimai. Savaime suprantama, visos ūkinės išlaidos, aptarnaujančio personalo išlaidos išlieka tos pačios ir tada vieno vaiko išlaikymo kaina gana stipriai auga“, – sako Jurbarko savivaldybės Švietimo skyriaus vedėjas Antanas Gvildys.
Mokinių skaičiaus mažėjimas skaudžiausias mažoms mokykloms, kurios, sulaukusios mažiau mokinių krepšelių, priverstos mažinti mokytojų algas.
„Gaunasi tokia lygi mokytojų nelygybė šalies mastu lyginant su miesto mokyklomis. Dirbam tą patį darbą, esam tos pačios kvalifikacijos – tiek mokytojai, tiek vadovai, bet nesant krepšelio lėšų, gauname mažesnius atlyginimus“, – skundėsi Šilalės rajono Žadeikių pagrindinės mokyklos direktorius Bronislovas Aleksandravičius.
Švietimo darbuotojų profsąjunga skaičiuoja, kad mokyklose mažėjant mokinių kasmet darbo netenka apie 3 tūkst. mokytojų.
Anot profsąjungų, problema sušvelnėtų, jei būtų pakeistas mokyklų finansavimas ir atsisakyta mokinių krepšelių, kurie reiškia, kad mokykla gauna tiek lėšų, kiek turi mokinių.
„Mokinio krepšelis nėra geras dalykas, nes užkerta kelią mokyklų laisvei. Pasaulyje jis yra keičiamas, pas mus jis labai užsitęsė, jis jau yra beveik 10 metų. Jį reikėtų atimti ir savivaldybėms duoti laisvę“, – tvirtina Švietimo darbuotojų profsąjungos pirmininkas Aleksas Bružas.
Tačiau ministerija žada eiti priešingu keliu – finansavimas pagal mokinio krepšelius bus tik stiprinamas.
Mūsų kaimo dešimtmetę mokyklą padarys tik 8kl, kadangi vaikų kiekvienais metasi žymiai mažėja...
raimonda manau kad ne mokiniu lankomumas cia kaltas, o visgi tai kad gimstamumas mazeja, kai anksciau seimose budavo po 2-3 vaikus maziausiai kitur ir po 4 ir niekas neskaite kad jos daugiavaikes ar labai asocialio, visi buvo aprengti ir mokykla lanke, dabar tevai masto kaip viena vaika isleisti i mokykla...jeigu skaiciau delfyje straipsni kad vaika pradinuka isleisti i mokykla neuztenka 600lt. tai tik paciom prasciausiom salygom, ir labai minimaliai apiperki vaika i mokykla, o musu pragyvenimo lygis labai sumazejes...na as pati gyvenau vokietijoje(dirbau) daugiau nei metus ten tikrai tvarka daug lankstesne nei musu..bet ka cia lietuva cia lietus lyja.
Mazeja vaiku ypac kaimo mokyklose, kai as lankiau mokykla joje buvo virs 300 mokiniu, o dabr vos simtas, manau kad po poros metu ja is vis uzdarys, gaila ☹
gimstamumas žiauriai sumažėjos,o ir į užsienį nemažai išvyksta
sugadinta sistema
mokykloje krepseliu pas mu nera tik jei keliones,isvykos,tai metam 22 eur sumokejau ir uzklasineje 46 eur metam,gerimai,vaisiai ir zaidimo reikmenys-viskas daugiau nieko..na pratybos ,knygos ir patiem
o kodel vaiku mazeja,ar del to,kad ju nera ar del to,kad neina vaikai,tevai neisrupina ?
cia vokietijoje privaloma eit i mokykla tevai nesa baudziamaja atsakomybe jei vaikas neis i mokykla,nepranesus kodel neatyvko iskart policija prisistato i namus po geros val.pasirasem net dokumentus..
KUO TOLIAU TUO KŪDŽIAU,VISUR