Fantazija ar skaudi realybė?

Ar dažnai trimečiai meluoja? Neturiu patirties, kad kuris nors būdamas tokio amžiaus meluotų ar fantazuotų. Priešingai, tais atvejais, kai pasakydavo kažkokią skaudžią patirtį ji pasitvirtindavo. Su Ignotu turime neeilinę situaciją. Paskutinę dieną prieš ligą iš darželio grįžo su nemaloniais įspūdžiais. Žaisdamas pradėjo pasakoti, kad buvo uždarytas miegamajame ir jį mušė auklėtoja per galvą. Išgirdus tokį pasakojimą labai sunku buvo išlaikyti šaltą protą ir nepridaryti kvailysčių. Visaip bandžiau klausinėti, gal uždarė ne miegamajame, o tualete, kad netrukdytų jam kiti, nes nereikia demonstruoti, ka atlieki gamtinius reikalus. Gal vis dėlto nemušė, o paglostė ar netyčia užkabino. Jis įtikinėjo, kad mušė ir kad tikrai miegamajame uždarė. Vaizdžiai miegamąjį nupasakojo, nors nė karto ten nemiegojo. Ką dariau aš? Norėjau važiuoti aiškintis su auklėtoja, bet pasirinkau pokalbį su direktore. Ji patikino, kad bus žiūrima kaip auklėtoja bendrauja, kokie vaiko įspūdžiai ir nuotaikos. Bet jis susirgo. O vakar, kai turėjo eiti į darželį spėkite ar išėjo? Ne. Rytas prasidėjo kaip įprastai tomis dienomis, kai Ignotas važiuoja į darželį. Kol ruošiau jam pusryčius išgirdau jo verksmą kambaryje. Prabudo, nerado-natūralu. Atėjau-sėdi ir verkia. Raminu, kad mama kartu, tik gamino valgyti. O jis jau savo dainelę "nenoriu į darželį" ir rėkia ne savu balsu. Pirma mintis-pertrauka padarė savo. Pasakoju, kad laukia draugai, auklėtoja , mama per pietus paims, bus smagu, daug veiklų, žaidimų. O jis jau net dreba, šaltas kaip ledas ir tada išrėžia "nelaukia niekas, mane vėl uždarys miegamajame ir vėl muš per galvą". Beliko tik priglausti, nuvalyti ašaras ir pamiršti planą - darželis. Ka darysim toliau? Kalbėjau su mūsų gydytoja. Kadangi vienareikšmiškai teigti, kad taip buvo negaliu, o ir praleisti pro pirštus neįmanoma, - kitą savaitę važiuosime pas psichoterapeutę konsultacijai. Jei tai fantazija-sudėlios strategiją, o jei tai realybė - tvarkysimės Ignoto būseną, kad neliktų pasėkmių.