Jau dvyliktąjį kartą išlipę iš lovytės skubame prie Senio kuprinės ieškoti Nykštuko. Ir ką mums šį rytą Nykštukas padovanos? Birutė randa gražų, gražų obuoliuką, su kuriuo galima pradžioje pažaisti kaip su kamuoliuku, o vėliau suvalgyti.
{pic:obuolys}
Mama perskaito užduotėlę: „Pasigaminti linkėjimų medį“. Negaišdami laiko skubame gaminti. Užsidegame žvakutes. Susirandame žirkles, spalvoto popieriaus, nuo košelių blizgaus popieriaus, paprastą pieštuką, lipnios juostelės ir plastikinį buteliuką.
O kur mūsų didysis dailininkas? Birute, kur tu? Birutė atbėga, benešdama savo katinėlį...tik va...katinėlis „miau“ pasakė ir išsprūdo. Matyt, pavargo vaidinti pliušinį žaislą.
Atsisėdamos ant grindų paimame spalvoto popieriaus, kairę rankytę Birutė padeda ant lapo, o su dešinės rankos dviem pirštukais laikydamos pieštuką apvedžiojame delniuką, iš šių delniukų gaminsime eglutei „šakas“.
{pic:1}
{pic:2}
Mums besidarbuojat atbėga kaimynų vaikiukas. Valio! Dirbsime ne vienos. Visus apvedžiotus delniukus iškerpame, lipnia juostele pradedame klijuoti nuo butelio apačios ir taip iki viršaus.
{pic:3}
Uždedame iš blizgaus popieriaus pagamintą „viršūnę“, ant vienos „šakos“ parašome palinkėjimą. Ir jau turime „Palinkėjimų medį“. Kasdien bandysime bent vieną palinkėjimą parašyti. Dar prašysime, kad mums palinkėjimus užrašytų kaimynai, svečiai.
{pic:4}
Sakoma, kad nuoširdūs linkėjimai pildosi Šv. Kalėdų naktį...
Mama Gintarė
tikrai šaunuolė, turim ir mes kuo pasidziaugti 😀
Šaunuolė, Gintare. Vėl įdomiai sugalvojai 😀
nu tikrai super😀
Labai šauni įdėja! 😀 Šaunuolė ta Gintarė 😉 Trūksta žodžiu... 😉
labai grazu.
Mamos Gintarės galva - neišsemiamas idėjų ir nuostabių minčių aruodas. Fantastika, kiekvieną kartą stebiuosi tokiu išradingumu!!!!!!!!!!!!!