Dėmesio trūkumo ir hiperaktyvumo sindromas: ką verta žinoti?

Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centro duomenimis, dėmesio trūkumo ir hiperaktyvumo sindromas (toliau – DTHS) – labiausiai paplitęs ir tyrinėjamas vaikystės sutrikimas, kurį turi 3–5 proc. vaikų visame pasaulyje. Kai kurių autorių duomenimis, DTHS turi net 7–10 proc. vaikų. Berniukams šis sutrikimas diagnozuojamas 2–3 kartus dažniau nei mergaitėms. 

Manoma, kad DTHS dažniausiai lemia biologinės priežastys, o ypač genetinis polinkis iš tėvo pusės. Naujausi tyrimai rodo, kad DTHS turinčių asmenų smegenyse randama medžiagų apykaitos sutrikimų, smegenų pažeidimo požymių.

DTHS nulemti elgesio ypatumai kelia ne mažiau rūpesčių nei ligos, pasireiškiančios fiziniais sveikatos sutrikimais. Kuo anksčiau jis nustatomas, tuo daugiau tėvai ir patys vaikai turi galimybių ir vilčių, sprendžiant šią problemą.

Požymiai

DTHS nustatomas vertinant vaiko elgesį. Būdingiausi požymiai yra vaiko judrumas ir išsiblaškymas, pvz., vaikas neįstengia susikaupti žaisdamas, mokydamasis ar žiūrėdamas televizorių. Dažnai tokių vaikų fizinė sveikata ir laboratoriniai tyrimai yra normalūs. Diagnozuojant DTHS, svarbu jo nesupainioti su kitomis ligomis. Teisinga diagnozė gali padėti ištaisyti vaiko problemišką elgesį ir jis gali laiku gauti reikiamą pagalbą.

Vaikas su DTHS gali būti:

• neatidus, tačiau jis nėra impulsyvus ar hiperaktyvus.
• impulsyvus ir hiperaktyvus, tačiau dirbdamas geba susikaupti;
• neatidus, hiperaktyvus ir impulsyvus (labiausiai paplitusi DTHS forma).

Jei tai vos keli požymiai ir jie pasireiškia tik kai kuriose situacijose, pvz., namie, o mokykloje vaiko elgesys normalus, tuomet jų negalima priskirti DTHS. Tačiau jeigu DTHS požymiai ir simptomai pasireiškia visose situacijose, t. y. namuose, mokykloje, žaidžiant ir pan., reikėtų įtarti DTHS.

Trys pagrindinės DTHS charakteristikos:

1. Dėmesio sutrikimas (neatidumas)

Vaikas daro daug nerūpestingų klaidų, kas kelias minutes dėmesys nukrypsta į pašalinius dirgiklius. Atrodo, kad jis nesiklauso, kai kalbama, toks vaikas nekreipia dėmesio į detales. Jis gali susikaupti ties užduotimi, tačiau sąmoningumo atliekant užduotį iki galo nėra, dažnai jam užduotis tampa neįdomi dar jos nebaigus.

2. Hiperaktyvumas

Vaikas nuolat atlieka judesius (dažnai netinkamus), net tuomet, kai priverstas sėdėti, jis judina rankas, kojas, kažką liečia. Jis dažnai už ko nors užkliūva, gali būti sutrikusi motorika. Sunku žaisti tyliai, atsipalaiduoti, dažnai šokinėja nuo vienos veiklos prie kitos. Jis kalba daug, nesustodamas, tačiau nerišliai. Toks vaikas bando daryti iškart kelis darbus.

3. Impulsyvumas

Prieš kažką sakydamas, nepagalvoja, todėl atsakymai dažnai neteisingi; dažnai pertraukinėja kitus žmones, įsiterpia į jų pokalbius; negeba sulaikyti užplūdusių staigių reakcijų, emocijų (dažnai būdingi pykčio proveržiai). Toks vaikas nesilaiko žaidimo taisyklių, gali netikėtai smogti, atimti žaislą, staiga išbėgti į gatvę ir kt. Jis sunkiai sutaria su bendraamžiais, mažai turi draugų dėl netinkamo elgesio, noro vadovauti.

Prieš nustatant tikslią DTHS diagnozę, būtina pasikonsultuoti su psichikos sveikatos specialistu. Šis specialistas turi kruopščiai išsiaiškinti ir atmesti:

• psichikos sutrikimą (pvz., nerimą, depresiją ir pan.);
• stresą (pvz., artimojo mirtį, patyčias, skyrybas);
• mokymosi sutrikimus dėl nepakankamų motorinių įgūdžių ar kalbos neišsivystymo;
• medicinines ligas (neurologines ligas, epilepsiją, skydliaukės ligas ir kt.), kurios gali atrodyti kaip DTHS.

Pagalba vaikui

Jei vaikui būdingas DTHS, svarbu ne laukti, o ieškoti profesionalios pagalbos. Pagalbą sudaro:

Gydymas. Vaistai gali būti naudojami, tačiau tai niekada neturėtų būti vienintelis gydymas. Gydymą apima ir elgesio terapija, tėvų švietimas ir jų mokymas, socialinė parama ir pagalba mokykloje. Taip pat gali tekti mokykloje reikalauti individualaus mokymo, kuris atitiktų konkrečius vaiko poreikius. Dažnai tokie vaikai mokosi specialiose mokyklose, kuriose mokslas kaitaliojamas su fiziniais pratimais, autogeninėmis treniruotėmis.

Dieta. Vengti saldumynų, kurie skatina hiperaktyvumą). Svarbu sekti cinko kiekį kraujyje, kadangi jo trūkumas gali turėti įtakos vaiko hiperaktyvumo, impulsyvumo didėjimui.

Tinkami fiziniai pratimai. Kadangi hiperaktyvaus vaiko kraujyje yra daug adrenalino ir noradrenalino, išsiskiriančio streso metu, todėl nuolat stresinės būsenos kamuojamam vaikui būtina bėgioti, važinėti dviračiu, slidinėti, plaukioti. Vaikas turi judėti tol, kol pavargsta. Emocijų reikalaujantys pratimai, žaidimai, varžybos, vaikui su DTHS nenaudingi.

Ramybė, susierzinimų vengimas. Yra daug būdų, kuriais tėvai galėtų namų aplinkoje sumažinti pasireiškiančius DTHS simptomus, neslopindami natūralios vaikų energijos, jų unikalumo, žaismingumo. Tokiems vaikams būtinas atskiras, ramiomis spalvomis dažytas kambarys, kuriame turi būti tvarka, jame negali mėtytis žaislai.

Vaikų su DTHS teigiami bruožai:

Kūrybiškumas. Vaikai su DTHS yra puikios vaizduotės, kūrybingi, todėl dažnai turi daug minčių ir idėjų. JAV mokslininkai nustatė, kad tarp suaugusių žmonių, turinčių DTHS, yra 3,6 karto daugiau puikių verslininkų nei tarp šio sutrikimo neturinčiųjų.

Entuziazmas ir spontaniškumas. Tokiems žmonės rūpi daug dalykų, jiems retai nuobodu, tai „gyvos“ asmenybės. Jei su jais nesipykstama, kartu būti yra įdomu.

Lankstumas. Šie asmenys vienu metu turi daug idėjų, minčių, todėl randa daug alternatyvų idėjoms, svajonėms įgyvendinti.

Energingumas. Kai tokiems vaikams darbo ar žaidimo užduotis įdomi, jie yra motyvuoti ir dažnai patiria sėkmę.

Ar turite artimoje aplinkoje vaikų, kuriems diagnozuotas dėmesio trūkumo ir hiperaktyvumo sindromas?