Galbūt ir keistai pasirodys, bet šį žvarbų rudens lapkritį draugė man pasiūlė nuvykti į Molėtuose esančią astronomijos observatoriją, tuo pačiu padėti jai parsivežti parodoje jos eksponuotus kūrybinius darbus.
Atvykusi iš karto pasijutau labai įdomiai: pasitiko iki šiol mano akims neregėti statiniai, atrodo, jog būčiau apsilankiusi kažkokioje kitoje planetoje ar tiesiog atsidūrusi kokiame fantastiniame filme.
Mus pasitiko labai mielas astrologas, kuris sutiko mus lydėti su kitais turistais ekskursijoje. Stebėjausi mūsų motule Visata ir astronominiais žvaigždžių dydžiais. Supratau, jog ne veltui mes savo atžalėles vadiname „saulytėmis“, „žvaigždutėmis“ ar „mėnuliukais“, nes mūsų meilė jiems būtent tokia astronomiškai didelė.
{pic:1}
Dievo akis
Sužinojau ir tokį dalyką kaip žvaigždės gimimas ir jos mirtis, kurios sekoje gimsta naujos žvaigždutės. Naujagimės žvaigždutės amžius siekia 5000 metų, o jau pagyvenusios žvaigždės amžius – 6 milijonus metų.
O žvaigždės amžius nuspėjamas pagal jos spalvą. Iš tolo mums žvaigždės atrodo vienodai baltos, bet žiūrint pro teleskopą matomos ir kitos spalvos kaip mėlyna, oranžinė, žalia ar raudona. Mėlyna spalva reiškia, jog žvaigždutė yra jaunutė, o raudonos spalvos dominavimas „pasako“, jog žvaigždė jau yra brandaus amžiaus.
Žemės magnetinis laukas mus apsaugo nuo tiesioginės saulės spindulių. Saulėje vykstantys liepsnos pliūpsniai būna didesni net už pačią Saulę, tad turime dėkoti mūsų Žemei motulei, jog ji mus apsaugo nuo šių milžiniškų liepsnų.
Mano pasakojimas gal atrodys kiek primityvus, nes pasakojau savais žodžiais, ką pati sužinojau, bet astronomija yra tikrai įdomi ir tuo pačiu labai sudėtinga (sava matematika ir fizika), bet pats visatos vyksmas man yra labai įdomus.
Siunčiu keletą akimirkų iš Molėtų astronomijos observatorijos – jos yra sustabdytos vasarą ir vėlyvą rudenį.
Deimantė Radžienė
rainiukas