Lukui pradėjus lankyti darželį labiausiai bijojau, kad nesusirgtų. Nes liga ir iškritimas iš ritmo dažniausiai sugriauna visą adaptacijos darbą ir po to grįžus viskas prasideda iš pradžių.
Ir ką gi, užteko savaitės lankymo ( o tiksliau 4 dienų) ir turim... turim slogą iki kelių. O po Luko susirgo ir brolis, ir aš prisijungiau prie kompanijos.
Dar praeitą savaitę neišleidau Luko penktadienį į darželį su mintim, kad geriau ilgesnės išeiginės, nei ilga liga, bet, dėja, nepadėjo. Per išeigines sloga tik išsivažiavo. Sulaukėm ir temperatūros.
Ta pati istorija buvo ir su vyresniuoju broliu. Pradėjus lankyti irgi netrukus apsirgo. Pirmais metais taip ir lankė. Savaitė darželyje, dvi namie. Ir įtariu, taip bus ir su Luku. Stresas imuniteto tikrai neprideda, o tokie mažiukai labai imlūs visokiems virusams.
Kita vertus, tikėjausi, kad Luko imunitetas geresnis nei brolio, nes Lukas jau ne sykį buvo apdovanotas brolio įvairiomis ligomis, parneštomis iš darželio.
Ir dabar galvoju: aš nenoriu, kad mano vaikai sirgtų kas savaitė, ir lyg darau viską, kad taip nenutiktų. Skaitau straipsnius ir patarimus, kaip stiprinti imunitetą, stengiuosi laikytis tų patarimų, perku ir vitaminus. Ir jie vis tiek serga.
Aš suprantu, kai tai roto virusas ar vėjaraupiai. Lukas ir tai praėjo. Bet kad kas sykį vis kabintųsi eilinė slogelė?
Taip, suprantu ir tai, kad eilinė slogelė - tai kaip toje reklamoje:"tai tik slogytė.." - nėra viskas taip paprasta ir į slogą reikia žiūrėti labai rimtai.
Svarbiausia nepraleisti pačios pradžios, kad sveikimas būtų lengvesnis ir spartesnis.
Taigi, darau ką galiu ir kaip galiu. Svarbiausia, kad stengiamės laikytis darželio dienotvarkės. Brolis dabar irgi neina, bet keliamės visi vis tiek anksti.
Kitą savaitę tikiuosi sugrąžinti vyrukus į darželį. Bet nežinau, ar darželis priims. Dėl kosulio. Po ligos kosulys gali išlikti dar net kelias savaites. Apie tai irgi skaičiau. Ir turint omeny tą covid problemą, darosi baisu, kad mano vaikų ten neizoliuotų ir neimtų tirti.
P.S. kad ir kaip būtų liūdna, bet dažnai vaikai suserga dėl netinkamos priežiūros. Net jei aš darysiu viską teisingai: sloksniuosiu rūbus, kad vaikas neperkaistų, laiku pakeisiu šlapius nuo prakaito drabužius, prižiūrėsiu ir rūpinsiuos, darželyje to niekas nedarys.
Kai grupėje nuolat būna apie 10 vaikų mažiausiai, auklėtojos tikrai nespėja visų sužiūrėti ir sutikrinti. Kartais iki absurdo... ( nutikimas iš draugės patirties, beje darželis Vokietijoje: ryte dukra atvesta su suknele ir pėdkelnėmis, ant viršaus užmautos lauko kelnės, nes ruduo, lauke vėsu. Po darbo mama pasiima vaiką iš lauko, nes grupė jau žaidė lauke. Vis dar šalta. Vaikas straksi su suknele ir pėdkelnėm, be kelnių. Paklausus kodėl taip, auklėtojos labai nustemba, maždaug mes galvojom, kad čia visa apranga. Ir šiaip, skundėsi, kad jos nespėja. Nors tai buvo spec grupė, kur 6 vaikai ir 3 auklėtojos)
Pas mus darželyje irgi būna visaip.Praeitą savaitę rytai buvo vėsūs, o po pietų gan šilta, ir vyresnėlį pasiėmiau iš darželio žaidimo aikštelės su visa rytine "šilumos amunicija"- užsekta iki kaklo striukė, megztukas po apačia ir šalikas. Grįžom namo šlapi kiaurai. Arba būna atvirkščiai, kai vėsu, "pametam" kažkur megztinį...
Iš vienos pusės, Luko broliui beveik penki, jis pats galėtų kažkiek reguliuotis savo drabužius. O gal ir per mažas ir per daug išsiblaškęs? Bet mažyliai, tokie kaip Lukas, kurie dar nemoka patys visko apsirengti, yra priklausomi nuo auklėtojų. Ir aš žinau, kad neįmanoma kiekvieno vaiko sužiūrėti individualiai pagal kiekvieno tėvelio instrukciją.
Norisi tikėtis, kad mums pavyks svarbiausi dalykai - sustiprinti imunitetą ir pamilti darželį, kad jis Lukui nebeatrodytų lyg baubas...