Anksčiau televizijoje, radijuje, Saulėnas vis minėdavo, kaip jis "sėda į golfą ir važiuoja prie Bubių ežero".
Mes gyvename Šiauliuose, tad Bubių ežeras yra visai netoli, mes čia važiuojame maudytis. Kai maudydavomės, visada matydavome priešais piliakalnį, kuris atrodydavo visai neišvaizdus ir netraukdavo ant jo užlipti, bet kartą nusprendėme visgi užkopti į jį.
Visų pirma, tėtis nusimaudė ežere, o mes nusifotografavome prie Bubių ežero.
Po to patraukėme prie piliakalnio. Stabtelėjome prie ženklo ir parodome, kaip iš toliau atrodo Bubių piliakalnis.
Linksmai žingsniuojant, šokinėjant nuo akmenukų ant akmenukų, keliaujame link kelionės tikslo.
Laukia statūs laiptai aukštyn, į piliakalnio viršūnę. Tačiau juos įveikėme pakankamai lengvai.
Ir štai mes piliakalnio viršūnėje, kur užlipus nustebino atsivėręs vaizdas, kurio nuo ežero pakrantės nesimatė. Užlipus, net nesinorėjo lipti žemyn, tad grožėjomės vaizdu iš viršaus.
Štai nuo Piliakalnio matosi ir Bubių ežero pliažas, kur važiuojame maudytis.
Pasėdėjome, pailsėjome ant laiptelių.
Ir pro kitą piliakalnio pusę leidomės į apačią žemyn, nes ant jo viršaus daugiau nėra ką ir beveikti.
Nulipus, takučiu žingsniavome link palikto automobilio. Lėja stabtelėdavo vis kokį šapelį, akmenuką paimti.
Vėliau vaikas pavargo, tad Tėtis panešė iki automobilio.
Prie automobilio pamatėme veršiuką tad dar trumpam stabtelėjome ir jį apžiūrėti.
Štai ir visa mūsų išvyką prie Bubių piliakalnio. Kartais norime vykti į tolimas keliones į užsienį, bet šalia esančių gamtos kampelių neaplankome. Tad šiandien įvykdėme misiją - aplankėme savo krašte nelankyta vietą.
Pagarbiai,
Mama Rasa.
