Atostogaudami Šventojoje, tik paskutinę dieną sugalvojome aplankyti kitoj kelio pusėj nuo mūsų poilsio vietos esančią sodybą.
Ir pasigailėjau... pasigailėjau, kad tokį grožį pamačiau tik paskutinę atostogų dieną.
Vaikščiojant Šventojoje ne kartą mačiau tos sodybos reklaminį stendą, bet vis kažkaip neprisiruošdavome užsukti. Tad paskutinę dieną, tiksliau vakarą, užmigdę savo vyrukus, mudvi su Ugnyte patraukėme į "Nendrinę pastogę".
Nepasigailėjau, kad atėjome vakare, nes kai kurias grožybes galima pamatyti tik pritemus, kai įjungtas specialus apšvietimas.
Tad apie viską nuo pradžių. Vos tik įėjus pro vartelius pamatėme triušiukus, meškėnus, ožkytę ir fazanus.
Paėjėjus toliau, žvilgsnis nukrypo į lauko barą, ant kurio stogo gyveno triušiukai ir stovėjo jiems įrengtas namelis.
Dėmesį patraukė ir susirinkęs žmonių būrys vienoje vietoje, kai priėjome arčiau, supratome, ko jie ten stoviniuoja. Ogi kalbino papūgą, kuri labai gražiai atkartojo žodžius.
Atrodo net nepagalvotum, kokias gražias sodybas įsirengia žmonės miškelio apsuptyje, kur nėra triukšmo, o vien tik ramybė, atgaiva akims, grynas miško oras.
O dabar atsakysiu į klausimą, kur yra pilis po vandeniu... O būtent čia - "Nendinėje pastogėje".
Pavakarėjant, kai įsijungė specialus apšvietimas, pilis atrodė įspūdingai. Taip pat įspūdingai, kaip ir vandens kriokliai su įvairių spalvų efektais.
Kaip sakė Ugnė, tai smagiausias vakaras per visas atostogas. Kai vaikai norėjo pažaisti, pašokinėti ant batutų, reikdavo vykti į pačią Šventąją, nes gyvenome atokiau. O čia tiek žaidimų ir atrakcijų vaikams, kad galva sukosi ir viskas nemokamai.
Jei būsite Šventojoj, aplankykit šią vietą, čia galima ir kambarius nuomotis, ir užsukti pavalgyti ar tiesiog pasigrožėti vaizdu.
Mama Rima
blogietee
Krisliukas
laurora