Ar sausi pusryčiai gali pakeisti pusrytinę košę? +ypatingas RECEPTAS

Taupantys laiką ir nemėgstantys rytais gaminti kaip geriausią alternatyvą renkasi sausus pusryčius. Parduotuvių lentynose jų pasiūla milžiniška, pakuotės spalvingos, viliojančios vaikus, o ir etiketėse akcentuojamas šių produktų maistingumas. Kaip pasirinkti teisingai? 

„Sveikatai palankus” įkūrėja, maisto technologė Raminta Bogušienė ragina įsidėmėti pagrindinius aspektus, kuriais remiantis parduotuvėje galėsime išsirinkti sveikatai palankesnius dribsnius ir palyginimui pateikia 12 sausų pusryčių ženklinimo etikečių analizę.

Visų pirma, derėtų atkreipti dėmesį į produktų produkto sudedamųjų dalių sąrašą, kad būtų kuo trumpesnis ir viso grūdo produktų daugiau nei 50 proc. Rekomenduojama teikti pirmenybę: pažymėtiems simboliu „Rakto skylutė“ – turėtų atitikti šiuos kriterijus:  riebalų ne daugiau kaip 7 g/100 g, pridėtų cukrų ne daugiau kaip 10g/100 g (pridėtinis cukraus kiekis nėra privalomas nurodyti ant pakuočių), iš viso cukrų ne daugiau kaip 13 g/100 g, druskos ne daugiau kaip 1 g/100 g, skaidulinių medžiagų ne mažiau kaip 6g/100 g. Jei pažvelgtume į ugdymo įstaigose galiojančius kriterijus, cukrų kiekis leistinas iki 16 g/100 g ir vaikai sausus pusryčius gali valgyti ne dažniau 3 kartus per savaitę, esant 5-6 maitinimam per dieną. 

Taip pat maisto technologė ragina skaityti sudėtį ir vengti tų, kuriuose yra  rafinuotų, dezodoruotų riebalų. Taip pat atkreipti dėmesį reikėtų ir į ekstruduotus produktus – apdorotus aukštoje temperatūroje. Jų valgyti taip pat nerekomenduojama, nes tai – potencialus kancerogeninių medžiagų, akrilamidų šaltinis.  

Šiuo atveju mūsų analizuojamuose produktuose iš 12 tik 4 atitiko didžiąją dalį kriterijų. Analizuojant sausų pusryčių kategoriją, pastebėjome, kad patys spalvingiausi ir vaikams patraukliausi sausi pusryčiai toli gražu nėra pats geriausias pasirinkimas. Nepaisant to, kad ant vieno iš jų pakuotės yra užrašai, jog produktas su natūraliais dažikliais ir kvapiosiomis medžiagomis – jie turi daugiausiai cukraus (dvejuose iš jų net apie 40 proc. cukraus) ir nemažai riebalų. Nurodyta, kad skaidulinių medžiagų šaltinis, tačiau daug skaidulų didžiojoje jų dalyje nėra iki 6 g/100 g.

Teiginys etiketėje, kad maisto produktas turi “daug skaidulinių medžiagų“ pagal teisės aktą gali būti nurodomas tik tuo atveju, jei 100 g produkto yra mažiausiai 6 g skaidulinių medžiagų arba 100 kcal — mažiausiai 3 g skaidulinių medžiagų. Tuo tarpu teiginys, kad maisto produktas “yra skaidulinių medžiagų šaltinis“ gali būti nurodomas, jei 100 g produkto yra mažiausiai 3 g skaidulinių medžiagų arba 100 kcal tenka mažiausiai 1,5 g skaidulinių medžiagų. Taip pat, deja analizuojamuose produktuose randame rafinuotus rapsų ir palmių riebalus. 

Rinkdamiesi simboliu „Rakto skylutė“ pažymėtus produktus, būsite tikri, jog produkte mažiau cukraus, druskos, riebalų ir daugiau skaidulinių medžiagų. Jei toks produktas dar turės šalia ir ekologiško produkto ženklą, tai bus dar geresnis pasirinkimas. 

Iš analizuojamų sausų pusryčių kaip pavyzdys yra granola, kurią nesunku pasigaminti ir patiems namuose.

Firminis desertas su pačių gaminta GRANOLA arba sveikatai palankesniais sausais pusryčiais:

Reikės:

800 g graikiško jogurto

2 vnt. bananų

500 g granolos ar sausų pusryčių

500 g šaldytų aviečių

30 g agavų sirupo

Kokoso drožlių ir cinamono pabarstymui

Gamybos aprašymas: viso grūdo avižinius dribsnius sumaišome su riešutais, sėklomis, medumi, žiupsneliu druskos ir nerafinuotu kokosų aliejumi. Paskleidus ant kepimo popieriumi išklotos skardos, kepame orkaitėje apie 20 min 160 laipsnių temperatūroje, nuolat pamaišant. Stebime, kad nesudegtų. 

Į stiklinės apačią sluoksniuojant dedame šaukštą pagamintos granolos arba pirktų sausų pusryčių. Ant jos šaukštą graikiško jogurto. Tuomet šaldytas avietes sutriname trintuvu su bananais ir agavų sirupu. Šios masės šaukštą dedame ant jogurto. Viršų pabarstome kokoso drožlėmis ir cinamonu. Skanaus!

Toks pasirinkimas yra puikus atšilus orams, kai košės nuo pat ryto valgyti tikrai nesinori.