Rytas. Suskamba žadintuvas, tamsu, į langą barbena lietutis. Sunkiai keliamės, bet vien tik prisiminus Kalendorių, atrodo ir gyvenimas nušvinta.
Bėgame link jo ieškoti vienuoliktojo Nykštuko. Išvyniojame dovanėlę, randame lėlytę, vardu Fėja
{pic:lele}
{pic:lelee}
Skaitome užduotėlę: „Pasidaryti rožinį“.
Suprantame, kad rožinis turėtų būti mažas, kad juo galėtų naudotis ir Birutės naujoji draugė Fėja, nes, pasak pasakų, Fėjai prisilietus, įvyksta stebuklai.
Užsidegame dvi žvakutes. Pasiruošiame portugališkų valgomų kaštonų, siūlo, adatą, tris mažus džiovintus vaisius. Nuo kaštonų nulupame luobelę, su adata perduriame ir suveriame rateliu.
{pic:1}
{pic:2}
{pic:3}
Štai turime mini rožinį, kurį Birutė galės pakramtyti, juo pažaisti,
{pic:4}
tuo pačiu išmoks dar vieną žodį bei minimaliai susipažins su mūsų šeimos tradicijomis, kurios buvo perduodamos iš kartos į kartą.
Viliuosi, kad man, o vėliau ir jai pačiai pavyks perteikti šias tradicijas ir sekančiai kartai.
P.S. Labai apsidžiaugiau gavusi vienos mamytės laiškelį, kuriame ji pasidžiaugė, kad mūsų kalendorius įnešė dvasines ramybės. Išties nuoširdžiai apsidžiaugiau. Nes šis Advento kalendorius tikrai atnešė dvasinės ramybės į mūsų šeimą. Labai norisi tuo gėriu pasidalinti su Mamyčių klubu.
Gintarė Petraškaitė
kokia grazi nuotraukyte 😀
Ačiū, Gintare,už įdomias, netradicines kasdienines įdėjas.
Iš kur Gintare Jūs traukiate šitokias įdėjas? 😃 Nerealu! 😉 Šaunuolė 😀
Aciu uz ideja, uz tradiciju puoselejima. Ir as kas ryta laukiu Tavo Nykstuku.
ir šį rytą, Gintare, nustebinai savo nauju darbeliu 😉 ačiū tau