Aš taipogi su savo sūnum keturmečiu nesusišneku. Ka as liepiu ar sakau jam, jis tiesiog kaip bezdžionėlė iškraipo , persako ar net ta pati atkartoja tik kitokiom erzinančiu tonu, toks vaizdas kaip paauglys elgtusi prieš tevus. Kur nueiname vis išsivaipo išsikraipo, koks dėdė ar teta klausia sunaus ka nors tai jis, kaip beždžionėlė ar šuo pradeda čiauškėti ,megdžioti, kaip kad nebemokėtu šnekėt, o man kartais ant to pritruksta kantrybė, dažnai matau vaikiukus kurie už sūnu jaunesni ir tai gražiai šneka ,nesivaipo, atsako, nors nešokinėja ir nesitrina po suolus (kaip viena karta buvo poliklinikoj). Siaubingai buvo gėda, galvojau kad koks žmogus pagalvotjo kad mano sunus nepilno proto bet taip nera..., nes kai bunam namie vieni, ka jam sakau ar prasau, padaro, paklauso, na tik daugiau nei 3 zmonės- su vaiku neimanoma susišnekėt. Šukauja, maivosi, elgiasi kaip kokiu 2 metu butu. Nors sakau kad taip nedarytu, reikia graziai sneketi, o jis vistiek savo. Kaip elgtis tokioje padėtije, ar vaika drausminti?ir kaip?
Labukas,
Ištiesų gali būti taip, jog vaikas reikalauja dėmesio. Apie dėmesį labai daug prirašyta yra apibendrinant galiu pasakyt kad vaikui visai nesvarbu kokio dėmesio: ar glosto mama ar šaukia visiškai nėra skirtumo svarbu dėmesys. Pabandysiu papunkčiui parašyt patarimus:
* Visiškai pakeiskit savo elgesį. Nereaguokit, neraudonuokit ir net negalvokit kas ką pagalvos (Čia pirmiausiai ir svarbiausiai ką turit padaryt.) kaip tai padaryt jau kitas klausimas. Galit sau pasakyt, na jis atrodo kaip nesveikas, tegul galvoja kas ką nori. Ir tegul atrodo jiskaip nori. Aš žinau kad jis yra sveikas ir tai svarbiausiai.
* Nustatot taisykles:
pasikalbat: negražiai elgsies, negalėsiu tavęs vestis į kavinę, į svečius, į parduotuvę.
jei pradedi erzintis ir erzint mane (elgtis taip, kaip jūs draudžiat) eini į pabūti vienas (į kitą kambarį, ar kažkur kur vaiaks gali pabūti vienas) grįši kai jau galėsi normaliai elgtis.
Viso šito laikotės 100 proc tik dar į visą šį recepta įmaišot 10 kartų daugiau "aš tave myliu" bent 15 minučių pabūkit tik dviese: papieškit, paskaitykit pasaką, pažiūrėkit filmuką, pakasykit galvą, išmaudykit. Nekelkit balso ir nekelkit rankos prieš vaiką, parodykit jam kad jį mylit bet kokį ir negerai besielgiantį.Jis jūsų nevaro iš proto ir neauklėja, čia jūs auklėjat jį. Ir mylite jį.
Kantrybės ir praneškit kaip sekas.
Pagarbiai
Psichologė Vika
visu vaiku tokia mada
taip taip,mano 7 metu is kailio neriasi.nebepazystu savo vaiko..
Buvau pradejus galvot kad jam mazai demesio, nors kartais buna net labai geras, kalba sneka, rodo, paklauso jei vaziuojam i prekybos centra ar kitur, na bet jei kas ji uzkalbina ar pakibina, o jei dar daugiau sveciu, na tai jau vsokiom pozom isirodo, bet kai nubariu (negrazu sakyt bet kartais prie sveciu, draugu, tenka pakelt ant vaiko tona arba pasivest i sali) vel viskas atsistoja. Noretusi kad nereiketu kiekviena karta atejus sveciams tempiot i sali vaika ir aiskit jam, ramint kad neatrodytu kaip laukinis...
garsu manoji tai neskleidzia,tik seip maivytis labai pradeda ir atsisakinet prie kitu zmoniu
Nes tikrai galva nebeisnesa kaip ir ka daryti, o jis vistiek pries sveciu akis "loja, maivosi, miaukia" kartas nieko neskleidiza o tik maivosi, gi vistiek norisi kad vaikas budamas keturiu metu jau sneketu, mastytu, graziai bendrautu, rodytu savo darbelius, zaislus...,o cia se tau kad nori, gauni "laukini" tramdyt. Buna kad vaika paliekame pas mano mama ir jei stovesiu as, mano vyras ir bobute- but tas pats laukinis, o jei as su vyru iseiname - viskas tvarkoje, vaikas bendrauja, piesia snekasi,...Buna kad jei vel tie patys keturi zmones jis taipat graziai elgiasi bet po ilgo buvimo pas babute. Sunus vienturtis, atrodo to demesio per akis gauna, juk ir darzeli eina ( o ten pat tik kitoj grupej as dirbu aukletojos padejeja). Mano ir vyro mamos taipat tam paciam miesteli gyvena, pas abi buna, ir tik mano sunus joms dviejoms-cia pat gyvenantis anukas,. Sunaus puseseres tiek is mano puses ir is vyro gyvena kaune ir sauliuose, nera kad butu konkurencijos su to pacio amziaus vaikais...
musu sunus irgi taip darydavo,na panasiai,susisneket neidavo,bet va jau penki dabar metai,tai pastebejau,kad mazeja nesamones. auga,jau nebe tas rupi.
kantrybes jums.😉
man ir ydomu butu suzinot kaip tokioj situacijoj elgtis mano dukrytei irgi 4metukai,labai gerai mergaite padaro ka prasai....jai tik ateina kas i svecius neatpazystu vaiko visiskai pasikeicia elgiasys pradeda daug maivytis,nu labai panasiai kaip tavo tauriuke sunus
Aš taipogi su savo sūnum keturmečiu nesusišneku. Ka as liepiu ar sakau jam, jis tiesiog kaip bezdžionėlė iškraipo , persako ar net ta pati atkartoja tik kitokiom erzinančiu tonu, toks vaizdas kaip paauglys elgtusi prieš tevus. Kur nueiname vis išsivaipo išsikraipo, koks dėdė ar teta klausia sunaus ka nors tai jis, kaip beždžionėlė ar šuo pradeda čiauškėti ,megdžioti, kaip kad nebemokėtu šnekėt, o man kartais ant to pritruksta kantrybė, dažnai matau vaikiukus kurie už sūnu jaunesni ir tai gražiai šneka ,nesivaipo, atsako, nors nešokinėja ir nesitrina po suolus (kaip viena karta buvo poliklinikoj). Siaubingai buvo gėda, galvojau kad koks žmogus pagalvotjo kad mano sunus nepilno proto bet taip nera..., nes kai bunam namie vieni, ka jam sakau ar prasau, padaro, paklauso, na tik daugiau nei 3 zmonės- su vaiku neimanoma susišnekėt. Šukauja, maivosi, elgiasi kaip kokiu 2 metu butu. Nors sakau kad taip nedarytu, reikia graziai sneketi, o jis vistiek savo. Kaip elgtis tokioje padėtije, ar vaika drausminti?ir kaip?