Turiu 1,9 m sūnelį,lapkričio pradžioje pradėjome eiti į lopšelį( mano mažylis grupėje jauniausias). Nerimavau kaip mano mažyliui ten seksis, bet nemaniau kad man pačiai taip bus sunku susitvarkyti su savimi, su savo jausmais. Dar tik keletą dienų mažylis ten pabuvo iki pietų, nes tik palankę apsirgome. Net nežinau kokį būdą pratinimui geriau pasirinkti man reikėjo, auklėtoja patarė palikti iki pietų, taip ir darėme. Žinau, kad blogai darau jei su vaiku neatsisveikinu, bet jei atsisveikinčiau bųtū dar daugiau ašarą (žinau tai kai iš namų išeinu), todėl nuvedame jį į grupę, pabūname truputį kartu, o kai jis užsižaidžia išeiname. Bet išėjus, dar mums rengiantis išgristu verkiantį vaiką, taip suspaudžia širdį, norisi grįžti, paimti ant rankų ir nuraminti. Jei nebūtų kartu vyro, nežinau ar susivaldyčiau negrįžusi, nors žinau kad taip daryti negalima. Vis svarstau gal po truputį reikėtų jį pratinti, gal per ilgai palieku jį, nors vėl galvoju juk tik 3val, nuo 9iki12val. Rytoj vėl eisime po ligos į darželį. Ir vėl aš bijau, nerimauju, suprantu, kad mano nerimas ir vaikui persiduoda, bet man neišeina susivaldyti....Namie daug kalbame su juo apie darželį, dažnai jam sakome jog jei jį nuvedame į darželį tai nereiškia, kad jį paliekame, sakome, kad būtinai ateisime jo pasiimti....Suprantu, kad darželis nėra blogai, auklėtojos juo rūpinasi, jis visko ten išmoks, bet kaip sakoma protas suvokia, o širdis ne.........
sveikos mamos,
darzelis psichologine trauma ne tik vaikams bet r tevams. labai svarbu jau pries leidziant vaika i drazeli suvokt apie artejancius sunkumus.
teisingai aukletujos sako, kad jei vaikas verkia ir jus ji vedat namo- jam atrodo, kad viska gali jo asaros. bet taip pat nereikia pamirst, kad vaikas neivertina irligos. vedat i darzeli o staiga viena diena nevedat. jam nesuprantama, kad jis serga del to ir nevedat. yra daug ivairiausiu nuomoniu. kad ir kaip bebutu, kad ir kaip bepristatytumet darzeli vistiek viena diena vaikas supranta kad nepriklausomai nuo aplinkybiu, nepriklausomai kaip ten gera, kaip ten ji myli, ir kiek ten daug draugu viena diena darzelis tampa primesta pareiga. savaime isijungia gynibiskumas.jei darzeli taip gera ir a turiu pasirinkima eit ar ne, kas bus jei nenoresiu...?
jei tik yra galimybe ir jei tik aukletojos leidzia mano nuomone geriausiai pratintis pamazu. beja, mazesni vaikai greiciau adaptuojas nei vyresni, del to su jais lengviau.
as siulyciau ispradziu ateiti i kiema ar i grupe pazaisti, pabuti. tokiomis pat salygomiskaip nuolatiniai vaikai- nusirengiat, pasidedat batukus, uszidedat slepetes, dalyvauja tveikloje o papietave iseinat namo. priklausomai nuo vaiko taip paeinat kelias dienas, veliau jau tik ateinat pabunat pora minuciu atsisveikinat pasakot kad nubegsit iki automobilio ir tuoj grisit. Jei vaikas sutinka (jei sutinka, reiskias jaucias pakankamai saugus ) taip ir padarot iseinat. griztat po 10-15 min. kita diena galit vel kartu buti iki pietu, po to namo. dar kita diena jau jum sreikia i parduotuve nueiti ir grisit uz valandos. tai irp padarot griztat iki pietu, papietaujat ir namo. po keliu tokiu dieneliu siulyciau palkt pamiegotpietuku, pries tai vaika ispejus, jog teks miegot, o kai pamiegos su visa grupe jus ateisit ji pasiimt "siandiena papietausi ir aukletoja parodys tau kurtavo lovyte. tu turi pacia graziausia lovytedarzelyje. ji paskaitys tau pasaka, palaikys uz rankutes jei bus liudna, o po to as ateisiu taves pasiimti." (nesiulymas, neprasymas bet paprastas dienos konstatavimas).
yra teke girdet jog kaikurie darzeliai nepraktikuoj apratinimo prie issikyrimo tadabelieka pasitiketi ju siulomomis metikomis, pasiimti telefona ir paskambint kai tik kils mintis "o kaip gi mano vaikiui dabar sekasi". pries renkantis darzeli svarbu suzinot, kokia jame "politika", taciau mes daznai apie tai pasvarstome jau kai buna laikas vesti vaika i darziuka.
teisingai viska mastot, negrizkit ir neparodykit kad jums sirdi suspaudzi avaiko asaros. tiesiog atvedat vaika i darzeli, perrengiat pabuciuojat, atsisveikinat ir pasakot man irgi labai skauda sirdele ir labai liudna, kad su tavim negalesiu buti siandiena, bet vakare grize namo abu pazaisime/ paskaitysiu pasaka ar pan." kad ir kaip paradoksaliai tai skambetu toks veiksmas islaisvina jus nuo papildomu minciu pvz, "marius dabar jauciasi paliktas ir vienas... kaip as galiu taip elgtis?" ir vaika islaisvina nuo daugybes klausimu. mama atejo atsisveikino ir pasake kad gris. tai svarbiausia.
pagarbiai
Vika
musu grupeje mazai kalbanciu vaiku, mano maziukas jau daug sneka, kad tik tai padetu priprasti prie darzelio😀
aisku paziuresi kaip jums seksis, na mano mazylis atrodo irgi buvo drasus, kol nereikejo pradeti lankyti darzelio.... na o siandien tai labai mums nesiseke darzelyje: tik iejus i jo kiema prasidejo asaros, grupeje nenulipa nuo mano ranko, tas tarpas kai nelankeme del ligos padare savo☹ siandien parsivedeme ji namo, bet nezinau kaip toliau daryti, aukletojos sako reikia palikti ir verkianti, nes jei ir toliau jam pradejus verkti vesimes ji namo taip jis mus ismoks valdyti ir supras kad paverkus galima viska gauti.rytoj vyras vienas ji nuves, gal jiems seksis geriau, ir bandys ji palikti, nors ir verks....gaila, kad nera psichologo komentaro☹
na is pradziu as bandysiu vesti,kad paciai susipazinti su aplinka,o jei matysiu kad lb sunku tai gal ir vyras tada prades vesti. bet mano mazylis siaip drasus labai,eina net pas nepazistamus zmones,tik problema kad nesneka dar☹
suprantu tave, mane kartais net kaltės jausmas apima, kad palieku jį darželyje, kad jam liūda ir pan.... vyrui lengviau, mąstau, gal jam geriau vesti mažiuką į darželį, gal jiems bus lengviau atsisveikinti?
as kita savaite pradesiu savo suneli jam 1.5m vesti i darzeli. tai man jau dabar neramu ir sirdi skauda kai pagalvoji,jei jis ten verks ar nepritaps☹
Turiu 1,9 m sūnelį,lapkričio pradžioje pradėjome eiti į lopšelį( mano mažylis grupėje jauniausias). Nerimavau kaip mano mažyliui ten seksis, bet nemaniau kad man pačiai taip bus sunku susitvarkyti su savimi, su savo jausmais. Dar tik keletą dienų mažylis ten pabuvo iki pietų, nes tik palankę apsirgome. Net nežinau kokį būdą pratinimui geriau pasirinkti man reikėjo, auklėtoja patarė palikti iki pietų, taip ir darėme. Žinau, kad blogai darau jei su vaiku neatsisveikinu, bet jei atsisveikinčiau bųtū dar daugiau ašarą (žinau tai kai iš namų išeinu), todėl nuvedame jį į grupę, pabūname truputį kartu, o kai jis užsižaidžia išeiname. Bet išėjus, dar mums rengiantis išgristu verkiantį vaiką, taip suspaudžia širdį, norisi grįžti, paimti ant rankų ir nuraminti. Jei nebūtų kartu vyro, nežinau ar susivaldyčiau negrįžusi, nors žinau kad taip daryti negalima. Vis svarstau gal po truputį reikėtų jį pratinti, gal per ilgai palieku jį, nors vėl galvoju juk tik 3val, nuo 9iki12val. Rytoj vėl eisime po ligos į darželį. Ir vėl aš bijau, nerimauju, suprantu, kad mano nerimas ir vaikui persiduoda, bet man neišeina susivaldyti....Namie daug kalbame su juo apie darželį, dažnai jam sakome jog jei jį nuvedame į darželį tai nereiškia, kad jį paliekame, sakome, kad būtinai ateisime jo pasiimti....Suprantu, kad darželis nėra blogai, auklėtojos juo rūpinasi, jis visko ten išmoks, bet kaip sakoma protas suvokia, o širdis ne.........