paskutiniu metu jaučiuosi pavargusi, neisismiegojusi,(sirgo vaikas, naktimis daznai keldavausi), daznai aplanko liudesys, daznai verkiu, pasidariau labai jautri, pergyvenu dėl smulkmenu, kaip sako vyras nebemoku blaiviai įvertinti situacijos, tuoj pat stresuoju.kaip galėčiau sau padėti? kaip išmokti šalčiau reaguoti į viską, pvz į vaiko ašaras užsigavus ir pan?
ir man dabar ne pats geriausias periodas..nors visada galvojom , kad iki pat gyvenomo galo gyvensim LT, dabar ieskome darbo svetur..kolkas nesekmingai..tai mane varo is proto. Kartais man atrodo, kad nieko gero nebus, kad liksim visi gatveje ir dar su didziulem skolom. Bandau save suimt i rankas, taciau mane vis persekioja baime del ateities.. vis pratrukstu, o tai nepadeda nei man nei mano vyrui jaustis geriau..gerai zinau, kad elgiuosi blogai, taciau kaip susivaldyti?
As taip pat po gimdimo pasidariau labai jautri dabar buna kartais pagalvoji ka liudno ir norisi verkti ir seip pradejau baimintis del visokiu nereiksmingu dalyku .
Vaikai ateina VISADA pačiu netikamiausiu laiku: nebaigti mokslai, nepradėta karjėra, nėra gyvenamo būsto, norint visada galima dar šiek tiek palaukti, bet jei su pavydu nužiūrite vežimėlius ir norite vaikučio, manau Jūs jam galite suteikti daug daugiau negu pačios galvojate
Pagarbiai
Vika
Ašarėlė visada buvau, o laukiantis ir gimus vaikeliui dar labiau.Eiti pas psichologus kažkaip nedrąsu, o save suimt taip pat sunku.Paskutiniu laiku pastebėjau sekmadieninę depresiją.Parvažiuojam iš kaimo, nuotaikos nėra, regis viskas blogai.Suprantu, kad vyrui tokia žmona visai neįdomi.Būna net minčių, kad nebenoriu gyvent šeimoje, bet apsisuku ir vėl su pavydu nulydžiu vežimukus su mažais vaikučiais.Noris antro, bet baimų daugiau.Šiandien dirbantis, o po mėnesio gali būti bedarbis.Dar didesnė baimė susilaukt vaikiuko su negalia.
taip tas tiesa nestabili finansine padetis ismusa is veziu,bet dar labiau noras gyventi neplei galimybes
jei reikia, kur nors paverkti, galeciau etatine darbuotoja buti, nes man pravirkti daug nereikia. kartais save pagaunu, kad nera priezasties, o as jau asaroju.tikiuosi, su laiku viskas susitvarkys ir praeis, negaliu buti abejiga tam tikrose situacijose, tai asaros vos ne upeliais ir teka😀
As prisiminus kokius senus draugus, iskart i asaras puolu. o kartais net pati nzn ko verkiu, bet verkiu..
na planuojame ir vaikucio labai norime , bet dar laukiame to momento kada bus geriausiai😀 bet as taip myliu vaikucius, ne tas zodis ,negaliu praeit nepasiziurejusi i koki maza leliuka, tai vis saviskiu i peti dirsteliu kad va ziurek koks mazas angeliukas
Filmai graudina, bet ašarų negaliu sulaikyt kai praneša per žinias siaubingus įvykius su mažais vaikais ☹ . . .
sveika.o vysniuke jus jau seniai planuojat vaikuti?
ziuriu ne as viena cia, man taas pats sedziu per dieni dieneles namie, jau nebeturiu ka ir beveikti pasidaraiua tokia jautri kad draugas jau nzn kaip su manim bekalbeti nes bijo izeisti☹ labai nuliustu pamaciusi vaikucius maziukus as taip ju noriu ne tas zodis, del visko esu jautri anadien perskaiciau kaip persasi vaikinai, taip pat apsverkiau, paskui ziurejau mamyciuklubo laidele kaip gime supermazyle ir apsiblioviau nes taip nerealu pamatyti gimstanti kudikeli☹
mane taipogi kankina sie visi psichologes isvardinti jausmai, busenos😕 matyt viskas del to kad nauja aplinka, draugai svetur, draugu aplink 0, istisas dienas su vaiku, pervargstu emociskai, tai ir asaroju nuolat pamacius koki grazesni filma, ar isgirdus daina..
Liudesio bangos ar grauduliai pamačius, mažus vaikučius verkiančius, ar perskaičius gražų eilėraštį, išgirdus daina ir t.t. visa tai susija su estrogenais (moteriškais hormonais) kurie tiesiog siaučia atsiradus leliukui.
Jei yra finansinės galimybės labai gera išeitis turėti auklytę, kuri išleistų pvz 3 val kartą per savaitę.
Kalbant apie finansines galimybes tai tiek susilaukus vaikelio, tiek gyvenant be vaikų, nestabili finansinė padėtis, nežinoma valstybės politika neprideda saugumo jausmo. Gera auginti vaikus kai turi ir auklę ir pinigų savo laisvalaikį leist kaip nori ir ugdyti vaiką, ir keisti apliną: važiuot ilsėtis prie jūros, ežerų, į spa centrus. Dėja šiuo metu daugeliui situacija nepanaši į tokią, dėl to svarbu atrast mažų smulkmenų, kurios gali praskaidrint dieną ir pasidaryt sau šventę iš nieko.
Pagarbiai
Psichologė Vika
cp buvo buvo planuotas del mano akiu, vaikelio atejimai ruosiausiu, labai laukeme jo, as nuo maziems miegeja pamiegoti, man labai sunku rytais anksti keltis, o manao sunelis nubunda jau 7val ryte.....
ačiū už patarimus, visa beda kad mažiuka dažniausiai gali prižiūrėti tik vyras, nes seneliai tolokai gyvena, vyro mama padeda kiek jau gali, o mamao mama paskendusi savo darbuose ir rupesciuose, is jos pagalbos mazia galiu sulaukti.maziukas gime po cezario pjuvio operacijos, jau nebemaitinu jo. buvau pas gyd, tyrimai geri mano. pritariu, kad labiausiai truksta poilsio man, ir laiko sau, isejimu su draugemis ar su vyru, man labai sunku susitaikyti, kad esu priklausoma nuo kitu, t.y kad galeciau kur iseiti turi kazkas mane isleisti, t.y priziureti mano suneli. pastebejau kad gimus suneliui vis maziau liako skiriu sau, as tokia esu, mane griazužia viduje jei as nesutraukau virtuves, kad nepagaminu vyrui valgyti, butinai turiu sutvarkyti ismytetus zaislus, ir tik tada galiu eti prigulti, bet jau tada nubunda sunelis......
Aš šiaip iš prigimties esu degtukas, jautri, o po gimdymo išvis pasidariau nervingesnė , jautresnė.Pilnai sutinku, kad iš pradžių, susilaukus pirmagimio , mus, mamytes, ištinka šokas.Taip, atrodo, ruošiesi vaikelio atėjimui, supranti, kad bus nemigo naktys ir pan.Bet kad taip būna sunku, per negalėjimą sunku-juk to nesitiki.Plius dar gimdymo eiga.Man buvo šokas pati gimdymo baigtis.Buvau labai savim nusivylusi, ilgai nesusitaikiau , kad nesugebėjau pati pagimdyti, o darė CP.Atrodo, šitiek valandų skausmo ir vistiek CP.Labai sunku buvo su tuo susitaikyti. Ir šiaip kitokios problemos, kurių aš net nesitikėjau, kad iškils.Laikas aišku gydo, bet labai pamažu.
Apie išsimiegojimą irgi nėra apie ką kalbėti.Aš galiu eiti vėlai miegoti, bet ryte turiu išsimiegoti.Dukrytė, atvirkščiai, keliasi anksti, kaip man saldžiausias miegas būna.Dieną labai norėčiau numigti, bet neišeina, miegas ima, bet neužmiegu.
Taip ,vienos moterys gali šaltai praeiti pro neišmestas šiukšles, neišplautus indus, dulkėtas grindis.Aš negaliu.Nenusiraminčiau, jeigu gulėtų neplauti indai, būtų netvarka.Be to, yra dar ir kitokių darbų apart buitinių, kaip gyveni name, kur reikia pečių kūrenti, šunį prižiūrėti ir pan.
O apie vaikus kalbant, išvis pasidariau tokia jautri.Negaliu žiūrėti jokių laidų, kuriose rodo apie sergančius vaikučius.Užtenka pažiūrėti į dukrytės foto-apsižliumbiu dėl to, kad ji jau nebus tokia mažutė.
kaip sake psichologe dazniausiai nuo nuovargio viskas.Bet manoji jau nuo 2 men ismiega visa nakti, tad gerai issimiegu.Bet vistiek ta kasdienine rutina nervina.Buna, kad be reikalo ir ant draugo uzrekiu ir taip nesinori bendrauti.Gal sakau is dalies kalta situacija, kad kiekviena diena turi galvoti ka cia valgyti padarius, kaip mokescius sumoketi, kai nera pinigu.Ta nezinomybe slegia kartais
tokia jautri buvau ir iskart po gimdymo, jei kas tik ir verkiu, negalejau net rimtai pakalbet su vyru, jei koks pyktis iskart man asaros rieda.
prisijunbgiu ir as, po gimdymo pasidriu labai jautri ko anksciau nebuvo. tai pasireiskia tuo, kad kai rodo kokia jautria tema su vaiku, kad jam kas atsitiko ar kokia liga, tuo labiau kai rodo koki filma pvz si savitgali rode merkurijaus kodas, negalejau ziuret nes kai rode vaika ir kai jis ten rekdavo tevu as verkiau, ko anksciau nebuvo. taip pat skaitau zurnala, ar knyga jei kas jautriau as iskart verkiu. kaip man but stipresniai ir nebut tokiai jautriai?
Laba diena
Na, visas, ką čia aprašėt rodo, jog greičiausiai Jūsų įtempta nervų sistema greičiausiai dėl įtampos (vaikas sirgo) ir nuovargio.
Dažnai mamytei, o ypatingai susilaukus pirmagimio labai sunkus periodas, kol organizmas pripranta pailsėt per 2-3-4 val. Neturėjus leliuko, arba praėjus nemažam laiko tarpui organizmas pranta, jog pailsėti laiko bus. Gilus miegas prasideda po poros valandų užmigus, o kaikuriems žmonėms tik ryte giliausias miega kai organizmas ilsisi.Atsiradus leliukui Jūs keičiat sauskelnes, maitinat ir taip kiaurą parą bent kas 4 valandas. Organizmui šokas, dar nespėjus įmigti- jaukeltis, dar nespėjus pailsėt- labas rytas. Prieš pasibeldžiant naujai gyvybei turbūt visos patiria nemigo naktis, arba tuos momentus kai eilinį kartą atsikėlus šlapintis neįmanoma užmigti... Viskas ne veltui. Organizmas ruošiasi ir ruošia Jus.
Mano didžiausias patarimas ir palinkėjimas- įsiklausykit į tv laidas, skaitomus straipsnius ir knygas, kurios kala į galvą- jog auginanti vaiką mama pirmoj vietoj turi statyt save ir savo vaiką. Palauks neskalbti drabužiai, nelyginti skalbiniai, neplauti indai, dulkės, išmėtyti žaislai, neišneštos šiukšlės. Prigulkit su vaikučiu pietukų pamiegot- atsibusit daug darbingesnė ir po poros dienelių atgavus jėgas susitvarkysit. Susitarkit su vyru, jei ne- su mama ar anyta ar sese ar kaimyne, ar drauge, kad pažiūrėtų vaikiuką, o laiką skirkit sau : pagulėt karštoj vonioj, pažiūrėt mėgstamą serialą, nusilakuot nagus, nueit į kirpyklą ar su vyru pavakarieniauti. Čia mažos smulkmenos, tačiau jos padeda... Na čia iš psichologinės pusės.
O iš medicininės pusės pasikonsultuokit su šeimos gydytoju, galbūt vertėtų pradėti gerti vitaminus. Nežinau ar maitinat pati vaikiuką, kaip vaikiukas gime cp ar natūraliai, jei daug kraujavot gali trūkti geležies. Įvairių mikroelementų ar vitaminų stoka dažnai verčia jausti nuolatinį nuovargį dėl to pravartu pasižiūrėti kraujo tyrimus.
Esate mamytė ir sunkiai dirbat dėl to nepamirškit savęs!
Pagarbiai
Psichologė Vika
man irgi aktuali ta tema.Kartais be reikalo pratrukstu
paskutiniu metu jaučiuosi pavargusi, neisismiegojusi,(sirgo vaikas, naktimis daznai keldavausi), daznai aplanko liudesys, daznai verkiu, pasidariau labai jautri, pergyvenu dėl smulkmenu, kaip sako vyras nebemoku blaiviai įvertinti situacijos, tuoj pat stresuoju.kaip galėčiau sau padėti? kaip išmokti šalčiau reaguoti į viską, pvz į vaiko ašaras užsigavus ir pan?