Nervingumas ir baimės dėl vaiko

19. Jan, 11:01

Laba diena, po gimdymo tapau siaubingai nervingesne negu per nestuma, cia man atrodo atsipirko tai jog visa nestuma labai mane nervino,tai yra jog visas nestumas buvo siaubingas, nes gyvenau su vyro tevais ,tevas siaubingais alkoholikas,agresyvus alkoholikas, jo tas gerimas ir bludijimas dienu dienas mane vare isproto,as su jo kiek pykdavausi ir jis man noredavo is kokio peilio paleist girtas, arba trenkt, na bet ka toks prasigeres dziusna kuris sveria kaip mano taksu veisles suo gali man padaryti, tik noredavo trenkt as jam pirmiau, man jau nesvarbu buvo kas man jis,bet as ten gyvendama pati tapau agresyvi, kadangi uz save reikejo kovoti, o iseiti tada neturejome kur, nes mano teveliai gyveno 2 kambariu bute , viename jie, kitame brolis,o mes taogi triese, tai teko pas vyro tevu pagyventi nes jo tevai turi 4 kambariu buta nes uzaugino 5 vaikus, o mano vyras jauniausias. taigi , man taip nervus istampe. mano vyrui pasiule gerai apmokama darba olandijoje men 5000lt tai kodel gi nevaziuot, tuo metu man iki gimdymo buvo like tik pora savaiciu...tai nusprendem kad lai jis vaziuoja dirbt..o gimdyma as kaipnors, tai susitariau jog eisiiu pas savo tevu, na ir ka, pasigimdziau pries 4 savaiteles, po gimdymo tapau tokia nervinga, ir atsirado tokia didele baime del kiekvieno vaiko verkimo,as negaliu to ziureti kai ji verkia, beto ji dar mazyte tai ja kankina tie diegliai ir putimai, ji vis verkia, o as salia apsikabinusi verkiu, ir neina sustoti, skiepuka vakar dareme, nu nors tu ka negaliu ziureti kaip mano mazyle skiepija....as nusisukusi verkiau...o su visais pykstuosi....as anttiek esu kazko paveikta kad jauciuosi kaip ligone...net nezinau ka man daryti....o vaikelis visgi tai jaucia....ka man daryti?

13. Oct 2014, 23:07

Salvia,

Aplinka, kurioje gyvename tikrai mus veikia, bet Jūsų ten buvote ne itin ilgą laiką, dėl to abejoju kad čia aplinkos poveikis. Pabandykit sau atsakyt į kelis klausimus ir galbūt rasim tiesą 😀
1. Kada paskutinį kartą išsimiegojot?
2. Kada paskutinį kartą viena pabuvot su savim ir užsiėmėt mėgstama veikla?
3. Ar Jūsų vyras grįžęs jau? Galbūt jaučiate didelę atsakomybę ant savo pečių vienai prižiūrėt naują gyvybę?
4. Aratlikot kraujo tyrimus po gimdymo sau?
5. Ar šiuo metu geriat kokius nors vitaminus (pvz vitaminą B ar/ir magnį kuris sustiprina nervų sistemą)?
6. Ar šiuo metu maitinat? ar būna pykčio, džiaugsmo, laimės ir visiškos tragedijos emocijų kaitos? (hormonų audros)
Labai gerai padarėt, kad parašėt dabar svarbu surast priežastį ir ją pašalint.
Jūs arba pervargus ir esate emociškai išsekus, arba jaučiate didelę atsakomybę ir nerimą, arba tiesiog hormonai šėlsta 😀
Visais atvejais receptas vienas- daug poilsio, vitaminai, malonus bendravimas su partneriu ir atviras pokalbis.

Jokiais būdais neužmirškit savęs, ne šiuo metu Jūs esate svarbiausia. Nuo to kaip Jūs jausitės priklausys ir kaip jausis Jūsų atžala.

Gražaus vakaro,
Vika

21. Jan 2011, 13:59

Tikrai,Tau reikia tiesiog poilsio,Salvia.Jei turi kur pabut ramumoje,tai taip ir padaryk. 😀 Sekmes ir semkis jegu is vejo,oro,saules,gamtos 😀 Tuoj ateis pavasaris ir viskas atgims is naujo,turek vilti,kad viskas bus tik i gera.Na,o jei manai,kad tau rimtai pakriko nervai,tai reiktu ne psichologo,o psichiatro konsultacijos ir nereikia issigasti del to,tiesiog paskirtu itampa nuimanciu vaistu,nebutinai kokiu psichotropiniu,tiesiog sie specialistai tokius vaistus gali israsyti,o ne seimos gydytojai.

20. Jan 2011, 23:32

Manau kad man tiesiog reiketu kurnors i gamta, vienai su vaiku nuvaziuot, arba i tevu soda, ir tiediog pabuti vienai su vaiku...gal man tiesiog vienatves trukta dabar, nes aplink supa daug zmoniu, ir pas tevu neturiu savo kampo

20. Jan 2011, 23:24

tik nereik uzkart taip reaguoti....bandyk pas gera psihologa eiti....bet geriausias gyditojas LAIKAS....ir pati save viduje turi stenktis raminti,tvardyti...sunku,zianu...as pati tokio karsto harakterio,bet ziuriu laikas daro savo,augu ir mastau😀jau nutiliu kur nereik ir pan....sunku man taip pat....

20. Jan 2011, 23:08

O gal man nepogimdybine debresija? O gal man tiesiog su nervais blogai pasidare?( Tai yra istampe nervus), nes gi jaunam zmogui labai lengva nuo tokios aplinkos kurioje gyvenau isproteti, nes ten kaip sakiau kiekviena diena, 2 metai buvo tokie , kai turejau ziuret kasdien nuo ryto iki vakaro i ta asila ( atsiprasau uz zargona) alkoholika, as jo net uz uosvi neskaitau. Mann net mano mama sako, jog as siaubingai nervota is tos seimos parejau...nes jai man kasnors kanors netaip pasako , ar ant mano vaiko lepteli kad ir tik komentara, tai as pasiuntu taip kad ranka vos nekelt ir pati sunervota tai nejauciu...patikekit kaip sunku man...tiesiog as net pradejau galvoti ar manes tai neisvarys is proto...

20. Jan 2011, 22:18

salvija man rodos cia tik pogimdyvine depresija...man tas pats buvo po gimdymo,buvo dave ligoninej lankstinuku ten viskas parasyta kokie pozimiai buna pogimdyvines depresijos..po kiek laiko viskas stos i savo vezes,jei vyras isvykes ir tas man rodos dasideda...dabar galvoju,kad as ir sededavau ir vergdavau su vaiku ant ranku,nes negali tam mazam angelui padeti..bent man pirmas vaikas ir viskas nauja...reikia priprasti prie naujo zmogiuko namie,jo poreikiu ir noru tenkinimu😀dar skaiciau,kad kai moteris pagimdo keiciasi ir musu organizme viskas(vis del to jis jau buvo priprates nesioti kaska po sirdute😀 ) o aplinkiniai tai kas be ko erzindavo!!uztegdavo pamenu ne taip padeti ka ir tuoj as i isterijas ir jei dar ka pasako atgal i asaras.....na tau tik stiprybes ir visus blogus prisiminimus i sona😀

20. Jan 2011, 20:37

bandziau vartoti tos homeopatinius, bet kas isto...jai pries nestuma ir per nestuma tokioj aplinkoj gyvenau...cia turbut jau mane paveike tai, pas psihologa buvau, jis mane tik pravirgdo....tikrai jauciuosi kaip nesveika....

20. Jan 2011, 09:43

as taip pat galvoju kad po gimdyvine depresija

20. Jan 2011, 09:34

Salvia,tau greiciausiai pogimdymine depresija. As atsimenu irgi verkdavau del visokiu smulkmenu,verkdavau ziuredama,kaip godziai geria mano dukryte pienuka,tiesiog balsu raudojau,kai supuliavo jai akyte,o juk vaikelis viska jaucia,tuo labiau,kad ji laikai priglausta prie krutines,jis ir pats darosi neramus,rekiantis ir atrodo,kad tai niekada nesibaigs....Is tavo parasymo matosi,kad tu nekontroliuoji savo jausmu,bet tu nekalta del to. Tiesiog stenkis suimti save i rankas,pradzia dazniausiai buna sunki ir labai sunki,bet zinok,kad tu sustipresi,turesi daugiau jegu ir viskas atrodys daug lengviau nei iki siol. As pati,kai buvau tokia jautri geriau homeopatines tabletes "Relaxan",man padejo. Dar labai svarbu,ar tau kas nors padeda?

19. Jan 2011, 23:47

as manau,kad cia jau rimtesniu metodu reiktu,jei tik turetum galimybe pasilankyti pas psichologa butu tikrai gerai...skaiciau ir viska maciau,tikrai baisus tavo gyvenimas buvo ir tikiuosi,akd dabar liko tik prisiminimai,kuriuos reikia nustumti i sali ir susitvarkyti su savimi,savo jausmais ir svarbiausia savo pykciu,nes vaikiukas paaugs,reikalaus demesio,rodys charakteri,o tu turesi valdytis 😉 pasnekek su savo gydytoju ..sekmes tau salvia ir tavo maziukui 🌷

19. Jan 2011, 23:19

bandyk dl vaiko kazkaip per save perlipti, motina tokia neturi buti😉

mergele35 mergele35 19. Jan 2011, 23:09

neuzleisk nes bus tik blogiau po to

mergele35 mergele35 19. Jan 2011, 23:09

salvia nusipirk pagerk homeopatiniu raminamu vaistuku ar arbateliu

19. Jan 2011, 23:01

Laba diena, po gimdymo tapau siaubingai nervingesne negu per nestuma, cia man atrodo atsipirko tai jog visa nestuma labai mane nervino,tai yra jog visas nestumas buvo siaubingas, nes gyvenau su vyro tevais ,tevas siaubingais alkoholikas,agresyvus alkoholikas, jo tas gerimas ir bludijimas dienu dienas mane vare isproto,as su jo kiek pykdavausi ir jis man noredavo is kokio peilio paleist girtas, arba trenkt, na bet ka toks prasigeres dziusna kuris sveria kaip mano taksu veisles suo gali man padaryti, tik noredavo trenkt as jam pirmiau, man jau nesvarbu buvo kas man jis,bet as ten gyvendama pati tapau agresyvi, kadangi uz save reikejo kovoti, o iseiti tada neturejome kur, nes mano teveliai gyveno 2 kambariu bute , viename jie, kitame brolis,o mes taogi triese, tai teko pas vyro tevu pagyventi nes jo tevai turi 4 kambariu buta nes uzaugino 5 vaikus, o mano vyras jauniausias. taigi , man taip nervus istampe. mano vyrui pasiule gerai apmokama darba olandijoje men 5000lt tai kodel gi nevaziuot, tuo metu man iki gimdymo buvo like tik pora savaiciu...tai nusprendem kad lai jis vaziuoja dirbt..o gimdyma as kaipnors, tai susitariau jog eisiiu pas savo tevu, na ir ka, pasigimdziau pries 4 savaiteles, po gimdymo tapau tokia nervinga, ir atsirado tokia didele baime del kiekvieno vaiko verkimo,as negaliu to ziureti kai ji verkia, beto ji dar mazyte tai ja kankina tie diegliai ir putimai, ji vis verkia, o as salia apsikabinusi verkiu, ir neina sustoti, skiepuka vakar dareme, nu nors tu ka negaliu ziureti kaip mano mazyle skiepija....as nusisukusi verkiau...o su visais pykstuosi....as anttiek esu kazko paveikta kad jauciuosi kaip ligone...net nezinau ka man daryti....o vaikelis visgi tai jaucia....ka man daryti?