Jau greitai tas metas kai turėsiu grįžti į darbą, o kaip nerimauju, kaip bijau...darbas ma patinka, kolektyvas šaunus. Bet nerimas manęs nepalieka, kuo tas metas artėja tuo nerimas didėja:(( Kankina įvairios mintys: kaip man seksis darbe, ar sugebėsiu ir gerai dirbti ir būti mama, tvarkytis namie, kaip bus sunku anksti kelti mažiuką, vesti į darželį (darželį mano sūnus jau lanko), o jei susirgs vaikas...Patarkit kaip nusiraminti, kaip susitvarkyti su tuo manęs nepaliekančiu nerimu?Iš anksto dėkoju.
Labas vakaras,
pasiduokite tom mintim, apmąstykit vieną po kitos išsamiai, tik taop nurimsit ir jos nebegrįš.
Pasaulyje yra milijonai dirbančių mamų ir jos visos nuostabios mamos ir darbuotojos, dar josbūna nuostabios namų šeimininkės, žmonos ir draugės. Kodėl Jūs turėtumėt būti kitokia?
Jaukaus vakaro,
Vika 😀
bijojau grizimo i darba kaip kazko tokio, bet viskas susideliojo i savo vietas, atsirado rezimas, kurio visi laikomes, atrodo, kad taip ir turi buti. zinoma, buna, kad vaikas blogai miega, kad ryte nenori keltis (6,30val), bet kazkaip tvarkomes, nes zinau, kad kitaip nebus. o grizus po darbo kaip ir visos mamos tvarkau namus, zaidziu su vaiku, ruosiu valgi ir t.t. ir viska speju😀tiesiog reikia isivaziuoti, nes pradzioje tikrai sunku, visur begte lekiau, o db laiko uztenka ir po darbo uzsukti i parduotuveje. teko biuleteni pabuti, mazius susirgo, vos menesi padirbus
mano ir mazius mano darbo dienom kaip tycia nakty nemiegojo arba kas 10min beee tai dirbau tik dvi dienas i darba ejau beveik nemiegojus po 12val atidirbau bet jau pirma iseigine kaip kritau iki 1val pietu miegojau 😃 gerai kad iseigines namiskiam 😀 manau susitvarkysim per koki menesiuka paskui jau dirbsiu po 4dienas ir 4 ilsesiuos manau abu su mazium prisitaikysim prie tokiu rezimu 😀
suprantu, kad mano mažylis jau didesnis, bet vistiek labai nerimauju, naktį labai prastai miegojau, mintys vis lenda į galvą.Jau reikia pratinti mažiuką žadinti anksti mažiuką, bet šiandien niekaip nekilo rankos jo pažadinti taip saldžiai miegančio7val☹( bet pats atsikėlė 7val20min😀)
ačiū už palaikymą, mano suneliui šį mėnesį bus2m, o į darbą grįžtu kovo1d.
as taip pat labai nerimavau pries pirma darbo diena po dekretiniu 😀 lelyte savo palikau 7 menesiu 😕 aisku sunku buvo, galima sakyti dirbdavau kiaura para, nakti su mazaja, o diena darbe, vien nuo to truputi turejau siokia tokia depresija, pastoviai gyvenau nerime, bet viskas susitvarke, paprasciausiai reikia laiko isivaziuoti, taip kad viskas bus gerai 😉
sveute ediciukasd as katik pradejau dirbt ir nemiegojau kelias paras pries darba bet nieko pirma sav praejo liuks 😀 tu kaip suprantu gyveni LT as tai UK ce i darbeli moterim gryst reikia kada leliukui tik 8men ar 9men tai dar baisiau kaip su tokiu namie susitvarkys,LT tai gerai gali i darba gryst veliau po triju berods metu su tokiu jau ner bedos, o ko mes moterys nesugebam viska mokam ir cebiski kelios savaiteles ir eisis kaip nieko 😉 sekmes visoms darbininkem 😀
Jau greitai tas metas kai turėsiu grįžti į darbą, o kaip nerimauju, kaip bijau...darbas ma patinka, kolektyvas šaunus. Bet nerimas manęs nepalieka, kuo tas metas artėja tuo nerimas didėja☹( Kankina įvairios mintys: kaip man seksis darbe, ar sugebėsiu ir gerai dirbti ir būti mama, tvarkytis namie, kaip bus sunku anksti kelti mažiuką, vesti į darželį (darželį mano sūnus jau lanko), o jei susirgs vaikas...Patarkit kaip nusiraminti, kaip susitvarkyti su tuo manęs nepaliekančiu nerimu?Iš anksto dėkoju.