Sveiki,gal padekit-patarkit,kaip padet savo penkiameciui. Paskutiniu metu mano mazius pasidare visai nepaklusnus,jei anksciau nereikedavo to paties kartoti kelis kartus iseiles,tai dabar ir po desimto pasakymo nesusirenka zaislu,nepasideda rubu i vieta. Nuolat zirzia kad jam nera ka veikt,o kai pasiulau papieskim,paspalviinkim knygute ar pasimokykim raideles rasyti. Jis atsako ar cia darbas ir kad jis nenori,nieko daryt. Nezinau anksciau to nebudavo,piesdavom,konstruodavom ar seip guledavom kartu,o dabar jis to nebenori. mastau gal cia todel kad mes isvykom i airija ir jis nebelanko darzelio,kaip lietuvoj kad lankydavo. Kur dabar gyvenam yra mazu vaiku su kuriais jis galetu zaisti ,bet gal jam su jais tiesiog neidomu,nes jie mazesni uz ji,o kiti didesni vaikai nelietuviai ir jis su jais nesusikalba. Nors su vienu 2.5 metu berniuku zaidzia ,mokina ji lietuviskai ,ziuri filmukus,bet neilgai pazaidzia valandike ir pareina namo.Ka daryti,kaip elgtis kad mano mazius bebebutu toks irzlus,viskuom nepatenkintas,kaip jam sugrazinti nora zaisti ir buti vaiku,nes dabar tai mano akimis jis yra pasidares mazas suaugelis,nes ji supa beveik vien tik suauge zmones.
Aciu,uz patarimus,butinai isbandysim.
Sveiki,
Džiugu, kad atkreipėt dėmesį į savo mažylio pasikeitusį elgesį. Na ir motiniškas instinktas greičiausiai Jums nemeluoja, Jūsų mažylio elgesį gali įtakoti, tai jog pasikeitė gyvenama aplinka. Mes suaugę pasikeitimus sunkiai pernešam :kenčia santykiai, darbingumas, atsiranda niūrumas, irzlumas. Skirtumas tas, kad es mokam ir galim įvardinti tuos jausmus, o vaikas ne. Nesupranta, nemoka, nežino nes taip jaučiasi be ne pirmą karta. Kartu ir dėl to neramu ir baisu..."tai ka? dabar visada taip jausiuos? kas čia man yra?".
Mums visiems svarbu suvokti, kad net ir liūdnos akimirkos, sunkūs išgyvenimai yra labai naudingi. Mus pamoko kažko...Jūsų situacijoj vaikas gali išmokti džiaugtis artimaisiais ir vertint draugus, užmegzti naujas pažintis ir jas išlaikyti, išmokti naują kalbą ir gyventi šalia naujos kultūros, išmokti tolerancijos ir pakantumo... kaip jis tai padarys jis dar galvoja, bando suprast ir suvokt. Dėl to ir nepuola stačia galva į naują patirtį, nes nežino kaip ją valdyt, kaip ją kontroliuot ir išviso ką jausti: džiaugtis čia ta nauja patirtim ar ne, o gal pykti ar liūdėt?
Geriausia ką Jūs galit padaryt tai būti šalia. Padėt įvardint jam savo jausmus. Realiai jis dabar išgyvena netektį. Ir visai aš čia neperdedu. Neteko artimųjų, senelių, draugų. darželio, pažįstamos saugios aplinkos."Žinai aš pagalvojau, kad tau turėtų būti labai liūdna, nes mes palikom Lietuvoj daug tavo draugų...Ką manai jei šiandieną mes nupiešim kelis tavo draugus? tu piešk savo draugus, o aš piešiu savo" (piešiant galima pakalbėt ką draugai veikia? kokios jų nuotaikos?kodėl? ką mes jaučiam tiems draugams, kodėl būtent tokiomis spalvomis piešiam?) "Žinai o šiandien a pagalvojau, kad tu turbūt pyksti ant manęs, kad mes išvažiavom iš Lietuvos? aš sugalvojau kaip jo galima būtų atsikratyti.... nori? Nupieškim tavo pyktį. Aš piešiu savo pyktį tu piešk savo" galima aptarti kodėl tas pyktis toks, kas jį sukelia, ką daryt kad jo nebūtų. Vėliau pabandykit taip pataisyti piešinį, kad to pykčio nuotaika būtų pasikeitus pvz. užpiešti ryškesnėm spalvom, nupiešt širdučių ir pan.
Taitokie terapiniai pratimukai kurie padės ir jums ir vaikui labiau savęs įsiklausyti... čia lemiamą vaidmenį vaidina pokalbis ir kūryba. Nebūtinai piešimas, gali būti konstravimas, lipdymas ar žaidimas su lėlėm galima naudot tas priemones, kurios labiausiai skatina vaiką atsipalaiduot.
Nesitikėkit greitų ir lengvų rezultatų tiesiog žingsnis po žingsnelio visi turit apsiprast naujoje aplinkoje.
Pagarbiai
Psichologė Vika
Sveiki,gal padekit-patarkit,kaip padet savo penkiameciui. Paskutiniu metu mano mazius pasidare visai nepaklusnus,jei anksciau nereikedavo to paties kartoti kelis kartus iseiles,tai dabar ir po desimto pasakymo nesusirenka zaislu,nepasideda rubu i vieta. Nuolat zirzia kad jam nera ka veikt,o kai pasiulau papieskim,paspalviinkim knygute ar pasimokykim raideles rasyti. Jis atsako ar cia darbas ir kad jis nenori,nieko daryt. Nezinau anksciau to nebudavo,piesdavom,konstruodavom ar seip guledavom kartu,o dabar jis to nebenori. mastau gal cia todel kad mes isvykom i airija ir jis nebelanko darzelio,kaip lietuvoj kad lankydavo. Kur dabar gyvenam yra mazu vaiku su kuriais jis galetu zaisti ,bet gal jam su jais tiesiog neidomu,nes jie mazesni uz ji,o kiti didesni vaikai nelietuviai ir jis su jais nesusikalba. Nors su vienu 2.5 metu berniuku zaidzia ,mokina ji lietuviskai ,ziuri filmukus,bet neilgai pazaidzia valandike ir pareina namo.Ka daryti,kaip elgtis kad mano mazius bebebutu toks irzlus,viskuom nepatenkintas,kaip jam sugrazinti nora zaisti ir buti vaiku,nes dabar tai mano akimis jis yra pasidares mazas suaugelis,nes ji supa beveik vien tik suauge zmones.