Labas rytas, brangios mamytės, tėveliai ir Jų mažieji pasaulio stebuklai! Vasara - saulytė šviečia ir šildo, kviesdama į lauką, prie vandens žaisti, pasivaikščioti ir šypsotis. Nesvarbu, koks laikas - širdelėje šilta pasidaro nuo gerų darbų, dėkingų akių ir jausmo - kad kažkas kažkam dėl to, ką padarėm, yra geriau. Gerai pagalvojus - nėra nieko gyvenime, ko nebūtume gavę ir ko neišdalintume kitiems. Už brangiausius dalykus, kuriuos turime, reikia padėkoti Kažkam aukštai, kas stumdo žvaigždes ir siunčia mums brangiausias pasaulyje dovanas :). Mūsų - tėra tik sprendimai, kaip elgtis: su dovanomis ir su gyvenimais tų, kurie kartais netikėtai atsiduria mūsų rankose. Šiandien aš - vienos aklos merginos raštininkė. Prašau nelikti abejingais, nes kas gi daugiau, jeigu ne mes patys, - padarysime pasaulį gražesnį. :) "Nauja gyvybė man teikia džiaugsmą. Būdama akla puikiai suprantu – auginti sūnų bus sunku dar ir dėl negalios. Įdomiausia bus, kai sūnus pradės rodyti į daiktus ir klausinėti: „Kas čia? O kas ten?Reikės ką nors sugalvoti. Vaiką priimu kaip didelį džiaugsmą. Niekada nemaniau, kad turėsiu vaikų, mąsčiau apie kitokį – vienuolės – pašaukimą. Aborto galimybę atmečiau. Girdėjau visko iš aplinkinių: kad bus sunku, kad nesugebėsiu, kad nematau, tad kaip galėsiu pasirūpinti vaiku. Buvo visokių reakcijų. Dalis bandė perkalbėti, kad pasidaryčiau abortą, nors žino, jog jau vėlu. Reikėjo daug stiprybės, kad atsilaikyčiau. Labai padėjo kai kurie draugai, pažįstami. Žmonės yra linkę padėti įvairiose situacijose, kurias sukelia aklumas. Vieną rytą išėjau iš namų, labai skubėjau, vėlavau. Jau buvau išmokusi visus orientyrus, pagal kuriuos vaikščioju.O tą rytą viskas buvo užsnigta, nebežinojau, kaip eiti. Tada priėjo mano gerasis kaimynas ir pasisiūlė padėti. Žmonėms atrodo kvaila, kad taip gyvenu, kad tiek daug dalykų stengiuosi daryti pati: savarankiškai judėti po miestą, tvarkytis namuose. Bet aklumas nėra tragedija. Didesnė blogybė yra širdies aklumas. Esu dėkinga visiems, kurie meldžiasi už mane. Žinau, bus sunku. Atsakysiu ne tik už save, bet ir už mažylį, bet tikrai nepasiduosiu.Domiuosi, kaip auginti vaikus. Turiu sūnelį. Tikiuosi, kad ir jis užaugs geras žmogus. Pažįstu žmonių, kurie būdami neregiai užaugino vaikus. Vaikai dažniausiai gimsta regintys. Maniškis irgi gimė sveikas. Vaikas yra džiaugsmas, didelė dovana. Kai jis užaugs, - apie tėvą papasakosiu visą istoriją, kaip buvo.Daug vaikų auga be tėvo. Ir užauga. Vienos mamos kartais užaugina geresnius vaikus negu poros. Mano vaikas nėra ir nebus paženklintas tėvo poelgio. Galbūt visuomenė jį ženklins. Bet čia visuomenės problema, ne vaiko. Visuomenė nevertina gyvybės kaip dovanos. Gal panašūs apsisprendimai pakeis tai. Būna, kad jauni, įsimylėję, susituokę pasigimdo vaikelį. Atrodo, viskas kyla iš tobulos meilės. Bet po kurio laiko pora išsiskiria, vaikas lieka pas kurį nors iš tėvų. Manau, kad tai baisiau nei augti visą gyvenimą tik su mama ar tik su tėčiu. Bandysiu vaikui parodyti gyvenimo grožį, kad gyvybė yra vertybė. Stengsiuosi, kad sūnus džiaugtųsi savo buvimu šioje žemėje. Pagaliau jis išvydo šį pasaulį! Mane užplūdo begalinis džiaugsmas. Kartu su rūpesčiu. Jausmai persipynė ir iškėlė man daugybę reikalavimų. Šiuos sūnaus reikalavimus įvygdant reikia pagalbos. Su prašymu kreipiamės į Jus, prašydami padėti kai kuriais daiktais mums augti. Šiuo metu mums būtiniausi yra: pampersai, komoda vaiko drabužėliams, blenderis, pientraukis.. ir kiti Jūsų nuožiūra mums augti padėsiantys daiktai. Galintys ir norintys mums padėti, prašome skambinti ar siųsti sms tel.: 860469404. Visiems ačiū. Indrė." Šiandien Indrė su sūneliu išsikelia iš ligoninės. Vaikelis gražus, ramus, nors ir verkia kai karšta. Tariu AČIŪ visiems ir aš. Ir tikiu, kad kartu mes galim padaryt kažką geriau :) Gražaus šilto ir prasmingo laiko. Agnietė 864027309
Gerb. Mamytės šiuo metu perduodama Šiaiulų administraciniam teismui dokumentai nagrinėti , dėl Telšių rajono savivaldybės vaiko teisių įstaigos darbuotojų V. Petkiėnės ir A. Tomkevičiėnės pusantrų metų slėpima motinos Viktorijos Perminiėnės veiksmus , žalojant mažametį vaiką kurį nuo gimimo atsisakė auginti . Dantukų dygimo metu kad vaikas būtu ramus motina 4-8 mėnesių vaikui duodavo po 2-3 tabletes raminamūjų vaistų , ne blaivi mama vaiką išmetė ant žėmės , už ėjus mamai nerviniam priepoliui smarkiai tenkė iš mobilaus telefono kuriuo pataikė 9 mėnesiu vaikui į galvele .Dėl motinos sužalojimų vaikas pripažintas neįgaliu .Visi nusikalstami veiksmai priėš mažameti vaiką raštiškai buvo pranešami Telšių savivaldybės vaiko teisių skyriui . Vaiko teisių skyrius kur dirba vaiko motinos giminaitė visus nusikaltimus slėpė . Po skundų nė karto ne atvyko įvertinti aplinkybių . Gal kurios mamos taip pat nukentėjo nuo vaiko teisių tarnybos nė teisėtų darbuotojų veiksmų , prašau prisidėti apsiginti teisme.
Mielos mamos, labai Jums ačiū, būtų geriausia, jei dėl paramos paskambintumėte nurodytais telefonais. Akla jauna mama dėl suprantamų priežasčių negali perskaityti, ką rašome, o draugė, matyt, irgi nesuspėtų kiekvienai atrašyti. Ačiū Jums už gerumą.
Galiu prisidėti rūbeliais
Galiu vezimeli ir vonele padovanot jai reik. Drabuzeliu isaugtu irgi turiu...
esu is Vilniaus,galiu pientrauki parupinti,turiu du.Bet jisai rankinis,nenauduotas,naujas.
Labas rytas, brangios mamytės, tėveliai ir Jų mažieji pasaulio stebuklai!
Vasara - saulytė šviečia ir šildo, kviesdama į lauką, prie vandens žaisti, pasivaikščioti ir šypsotis. Nesvarbu, koks laikas - širdelėje šilta pasidaro nuo gerų darbų, dėkingų akių ir jausmo - kad kažkas kažkam dėl to, ką padarėm, yra geriau. Gerai pagalvojus - nėra nieko gyvenime, ko nebūtume gavę ir ko neišdalintume kitiems. Už brangiausius dalykus, kuriuos turime, reikia padėkoti Kažkam aukštai, kas stumdo žvaigždes ir siunčia mums brangiausias pasaulyje dovanas 😀. Mūsų - tėra tik sprendimai, kaip elgtis: su dovanomis ir su gyvenimais tų, kurie kartais netikėtai atsiduria mūsų rankose.
Šiandien aš - vienos aklos merginos raštininkė. Prašau nelikti abejingais, nes kas gi daugiau, jeigu ne mes patys, - padarysime pasaulį gražesnį. 😀
"Nauja gyvybė man teikia džiaugsmą. Būdama akla puikiai suprantu – auginti sūnų bus sunku dar ir dėl negalios.
Įdomiausia bus, kai sūnus pradės rodyti į daiktus ir klausinėti: „Kas čia? O kas ten?Reikės ką nors sugalvoti.
Vaiką priimu kaip didelį džiaugsmą. Niekada nemaniau, kad turėsiu vaikų, mąsčiau apie kitokį – vienuolės – pašaukimą. Aborto galimybę atmečiau. Girdėjau visko iš aplinkinių: kad bus sunku, kad nesugebėsiu, kad nematau, tad kaip galėsiu pasirūpinti vaiku. Buvo visokių reakcijų. Dalis bandė perkalbėti, kad pasidaryčiau abortą, nors žino, jog jau vėlu. Reikėjo daug stiprybės, kad atsilaikyčiau. Labai padėjo kai kurie draugai, pažįstami.
Žmonės yra linkę padėti įvairiose situacijose, kurias sukelia aklumas. Vieną rytą išėjau iš namų, labai skubėjau, vėlavau. Jau buvau išmokusi visus orientyrus, pagal kuriuos vaikščioju.O tą rytą viskas buvo užsnigta, nebežinojau, kaip eiti. Tada priėjo mano gerasis kaimynas ir pasisiūlė padėti. Žmonėms atrodo kvaila, kad taip gyvenu, kad tiek daug dalykų stengiuosi daryti pati: savarankiškai judėti po miestą, tvarkytis namuose. Bet aklumas nėra tragedija. Didesnė blogybė yra širdies aklumas.
Esu dėkinga visiems, kurie meldžiasi už mane. Žinau, bus sunku. Atsakysiu ne tik už save, bet ir už mažylį, bet tikrai nepasiduosiu.Domiuosi, kaip auginti vaikus. Turiu sūnelį. Tikiuosi, kad ir jis užaugs geras žmogus.
Pažįstu žmonių, kurie būdami neregiai užaugino vaikus. Vaikai dažniausiai gimsta regintys. Maniškis irgi gimė sveikas.
Vaikas yra džiaugsmas, didelė dovana. Kai jis užaugs, - apie tėvą papasakosiu visą istoriją, kaip buvo.Daug vaikų auga be tėvo. Ir užauga. Vienos mamos kartais užaugina geresnius vaikus negu poros. Mano vaikas nėra ir nebus paženklintas tėvo poelgio. Galbūt visuomenė jį ženklins. Bet čia visuomenės problema, ne vaiko. Visuomenė nevertina gyvybės kaip dovanos. Gal panašūs apsisprendimai pakeis tai.
Būna, kad jauni, įsimylėję, susituokę pasigimdo vaikelį. Atrodo, viskas kyla iš tobulos meilės. Bet po kurio laiko pora išsiskiria, vaikas lieka pas kurį nors iš tėvų.
Manau, kad tai baisiau nei augti visą gyvenimą tik su mama ar tik su tėčiu. Bandysiu vaikui parodyti gyvenimo grožį, kad gyvybė yra vertybė. Stengsiuosi, kad sūnus džiaugtųsi savo buvimu šioje žemėje.
Pagaliau jis išvydo šį pasaulį! Mane užplūdo begalinis džiaugsmas. Kartu su rūpesčiu. Jausmai persipynė ir iškėlė man daugybę reikalavimų. Šiuos sūnaus reikalavimus įvygdant reikia pagalbos. Su prašymu kreipiamės į Jus, prašydami padėti kai kuriais daiktais mums augti. Šiuo metu mums būtiniausi yra: pampersai, komoda vaiko drabužėliams, blenderis, pientraukis.. ir kiti Jūsų nuožiūra mums augti padėsiantys daiktai. Galintys ir norintys mums padėti, prašome skambinti ar siųsti sms tel.: 860469404.
Visiems ačiū. Indrė."
Šiandien Indrė su sūneliu išsikelia iš ligoninės. Vaikelis gražus, ramus, nors ir verkia kai karšta. Tariu AČIŪ visiems ir aš. Ir tikiu, kad kartu mes galim padaryt kažką geriau 😀
Gražaus šilto ir prasmingo laiko.
Agnietė
864027309