Sveikos mamos, mane kamuoja tokia problema, kad as bijau, bijau del visko, pries 8 men pasigimdziau suneli, anksciau taip man nebuvo, dabar bijau kad sunuj ko nors vis neatsitiktu, bijau kad vyras isvazeves i darba nesusizeistu, gal del to kad pries kelias savaites mano senelis iskrito is vezimo, nes tiesiog kai isgirdau jo verksma o atbegus pamaciau ji gulinti ant zemes ( Jam nieko neatsitiko, neaukstas vezimas ) mane apeme toks siaubas, rankos kojos pradejo drebet, pradejau pati verkti, negalejau tvardytis, galvojau kas as per motina kad taip atsitiko, as negaliu ramej pabut nej minutes, is kart man tokios mintys kad kazkas atsitiko, ka daryt? pasidariau labai nervinga....
labai aciu uz patarimus
laba diena
sypsenelesmama> jusu vaikas yra jusu ir vyro. t.y jame yra puse jusu ir puse vyro. labai naturalu kad nurimstat salia savo vaiko, nes salia miega jusu vyro dalis...
pagarbiai
sypsenelesmama man atrodo tu pati atsakei į savo klausimą😀
dar noreciau kai ko paklausti, (mano vyras jau savaite kaip isvazevias i komandiruote) kai jis buna namie, viskas buna gerai, kai tik jis isvaziuoja negaliu ramej miegot, man buna vis kazkas sirdy negera, kai pasiguldau salia suneli, tada galiu ramej miegot, o kai vyras namie buna sirdy ramu kai ir sunelis savo lovytej miega, gal man paciai saugumo jausmo truksta?
labas vakaras
adamukus> pasakykit o kieno toks ivykis nesukrestu? taip tai gali but susija su tokiu ivykiu, bet kartu tai mes moterys visiskai kitaip vertiname gyvenima susilaukusios vauku. baimes juos praras yra naturalios. beda jei tai tampa ikyriomis mintiomis ir trukdo gyvent.
pagarbiai
na noriu tikrai jusu patarimo,
mane uzklumpa visokios mintys apie vaikelio netekima, bijau jei jam kas atsitiks, jei nakti uzdus uzkritus kaldrytei ant galvytes , jei kas pertrenks einant gatve ir visokios panasios mintys, bet ar gali buti kad tai susije, nes kai laukiausi mire mano sesers mergaite ir jau buvo 11 menesiu, na kaip zinote toks ivikys sukrestu bet kuria busima ir esama mama, ar galejo tai pakenkti mano psichikai ir atsirado baime prarasti vaika,
aciu uz atsakyma
labukas
na, sia tema jau daug pridiskutuota yra cia 😀
bet pastebejai teisingai, jog pagrindine mintis yra "kas as per mama" "as bloga mama" ir t.t ir pan. bet vien tik tokios mintys parodo kad esi gera, rupestinga mama. jei ikyrios mintys kamuoja, pasidalink jomis su svarbiu tau asmeniu: mama, vyru ar drauge. papasakok kaip jauties tikrai rasi nusiraminima. vaikai auga, juda, krenta ir visko pasitaiko. svarbu mokytis is klaidu ir ju nekartoti
pagarbiai
ko gero jus teisios😀
Aš net ne tiek bijau kiek prisigalvoju visokių situacijų,o poto galvoju kaip jų išvengti. Bet daivute teisi,kad iš neturėjimo ką veikt,nes nors ir auginu 6mėn pupą,man žiauriai trūksta kažkokios papildomos veiklos,kai esu užsiėmus tokios mintys neaplanko😀,bet šiaip jau netrukdo gyvent man tos mintys😀
Sveikutes Mamytes😀
esu Naujoke,uzstrigo tos ''keistos mintys ''😀
nematau cia nieko blogo, cia tik Baime ..😉
ir yra normalu ..mano dukrytei jau 1,5 men., ir as apsiraminau ir mergyte mane''paleidzia'', bet keista, jei kitoms mamytems tas nerimas ilgai trunka ..:\
Aš tai tikrai iš neturėjimo ką veikt😃
Patikėk sypsenelesmama aš toookių dalykų prisigalvoju,kai pagimdžiau,kad pačiai juokinga kartais😀 Na pvz"gal geriau vežimo po šviestuvu nestatysiu,o jeigu ji ims ir nukris" arba "gal su vežimu saugiau eit į kiemą nei su nešiokle,o jei užkliūsiu ir dribsiu,tai ant vaiko visu svoriu","o gal šita gėlė nuodinga","gal geriau iki kažkur nueit pėsčiom nei automobiliu,maža koks asilas įvažiuos","ką daryčiau jei atsitiktų tas ar anas"..Tai natūralu,juk atsiranda instinktas saugoti vaikelį nuo visko ir visur😉 Bet mano tos mintys ir lieka mintimis,negalima užsidaryti namuose ir per daug imti viską į galvą,nes tai nieko gero neduos..
taip,is tiesu-nuo girto reikia laikytis kuo toliau.....
jau viena karta patyriau ka jie sugeba girti, tai patikekit nuomones niekada nepakeisiu
nu,manau,nereikia galvoti,kad jau sedejes kalejime,tai gatavas ir amzinas nusikaltelis...gal jie irgi nori gyvenima susitvarkyti,seimas sukurti,daznai tokie visai mandagus buna su kaimynais,nereikia i juos ziureti kreivai,jie irgi zmones ir nori,kad su jais skaitytusi... 😀 Nemanau,kad jie kaimynams kenktu.....
na nezinau, pas kaimynus tokie sunus parvaziuoja kur kaleimuose sedeja tai as bijau kad musu neuzpultu....
skaitau ir sypsena kelia nes ir as tokia pati 😀 na gal ne visai, as nebijau but viena namuose (na nebent nakti, nes namas didelis), bet labai daznai pagaunu save galvojant, kad neduok dieve dukrytei kas atsitiks, ka as tada darysiu arba o jeigu man kazkas atsitiks kaip bus su mano dukryte, arba o jei vyras papuls i kokia avarija (megejas palakstyti su masina) kaip tada bus su manim ir dukryte. Arba buna paziuriu koki nors filma ir pradedu galvoti, kad ka ten parode yra labai realus dalykas ir bet kada gali taip ir mums atsitikti, na zodziu tokia kaip paranojike esu palikus ir siaip i visokius dalykus labai rimtai ziuriu, pradejau daznai susimastyti apie tokius dalykus kur iki gimdymo ne minties nekildavo. O kaip visa tai isprest nezinau, geriau vaistus lengvai depresijai gydyti nieko nepadejo ☹
o ko bijot i lauka eiti? Juk vaikeliui reikia lauko oru pakvepuoti.....Reikia tada realiai pagalvoti: ko as bijau lauke?Kokie pavojai ten manes laukia? Juk realiai tai nieko baisaus ten netyko uz namo kampo 😀 Pati sau ir atsakyk i tuos klausimus..... O duris visi turbut uzrakinam 😀 Man su dukrele tai daug drasiau buti namie,juk tada buni ne visai viena 😀 o su zmoguciu 😀 .... paciu brangiausiu ir mylimiausiu 😀 Dar reiktu pagalvoti,kad tos baimes,nerimas gali persiduoti ir vaikeliui,taip,kad reikia ieskoti keliu i save,kad susidoroti su tuo,vaikeliui reikia stiprios ir drasios mamos....Sekmes! 😀
as ir bijau viena but namie, visada kai liekam su suneli vieni uzsirakinu duris, net i lauka neinu, tik ir laukiu kada vyras gris, nezinau ar da ilgai tokios nesamones bus............
sypseneles mama,man tas pats...bijau jok atsitiks kas vyrui,bijau jok atsitiks kas vaikui.ir tt.net viena namie bijau buti...kazkoks siaubas...☹
nemanau,kad zoliniai vaistai pakenktu....vaistininke manau parinktu tokius,kurie tiktu.
o tie vaistai nepakenktu vaikuj? kadangi as da pati maitinu
man buvo ir tos siaubyngos tienos, pasaulis buvo ziauriai niurus vergdavau naktimis , pogimdyvine deprasija uzpuolus buvo pradejau gerti homeopatikus ir padejo 😀
manau tiesiog pasidarei per daug jautri ir reaguoji per stipriai i dalykus,kurie neatrodo tragiski. Greiciausiai tai pogimdyvine depresija pasireiskia,na gal ir kitaip vadinasi si busena. Man panasiai buvo po gimdymo,labai jautriai reaguodavau i bet kokia smulkmena,kuri neturejo sukelti asaru,o as verkdavau. Pati paprasiau vyro,kad nupirktu kokiu nors homeopatiniu vaistu ir tikrai padejo 😀 Stenkis ir pati vyti nuo saves juodas mintis ir isivaizdavimus,apsidairyk ir pamatysi,kad nera taip juoda,kaip atrodo 😀 Sekmes! 😀
Sveikos mamos, mane kamuoja tokia problema, kad as bijau, bijau del visko, pries 8 men pasigimdziau suneli, anksciau taip man nebuvo, dabar bijau kad sunuj ko nors vis neatsitiktu, bijau kad vyras isvazeves i darba nesusizeistu, gal del to kad pries kelias savaites mano senelis iskrito is vezimo, nes tiesiog kai isgirdau jo verksma o atbegus pamaciau ji gulinti ant zemes ( Jam nieko neatsitiko, neaukstas vezimas ) mane apeme toks siaubas, rankos kojos pradejo drebet, pradejau pati verkti, negalejau tvardytis, galvojau kas as per motina kad taip atsitiko, as negaliu ramej pabut nej minutes, is kart man tokios mintys kad kazkas atsitiko, ka daryt? pasidariau labai nervinga....